LGMA edukacinis centras skelbia registraciją į Kauno rajone, Garliavoje, sausio 24 dieną vyksiantį seminarą geografijos mokytojams aktualia ir įdomia Globalizacijos tema. Prašome registruotis. .

SEMINARAS: “Gobalizacijos amžius – tarp galimybių ir iššūkių“.

Seminaro data ir laikas: sausio 24 d., 13.00 val.

Dalyviai: geografijos mokytojai.

Seminaro turinys: apims aktualią tematiką, susijusią su 2017 metų olimpiadų tema. Pateikiami pavyzdžiai padės ne tik geriau suprasti globalizacijos kontekstą realybėje, kryptingiau ruošti mokinius rajonų/miestų olimpiadai, bet ir pritaikyti medžiagą dėstant geografiją mokykloje.   

Seminaro vieta: Garliavos Jonučių gimnazija, Vasario 16-osios g. 8.

Seminaro statusas: aprobuotas kvalifikacinis renginys. Dalyviams bus išduoti kvalifikaciniai pažymėjimai.

Seminaro trukmė: 6 val.

Seminaro kaina: 15 eurų (finansuojama iš mokykloms skirtų lėšų mokytojų kvalifikacijai kelti).

Dalyvių skaičius: neribojamas.

.

Registracija: lgmaedukacija@gmail.com iki sausio 23 dienos.

Registruojantis būtina nurodyti:

• vardą, pavardę;
• mokyklą.

LGMA edukacinio centro informacija

Nepalikite jų dūlėti ant lentynos – atnaujinkite išugdytus bendradarbiavimo, komunikavimo ir problemų sprendimo gebėjimus.

Pasaulio ekonomikos forumo parengtoje ataskaitoje „Naujoji švietimo vizija – skatinti socialinį ir emocinį mokymąsi pasitelkiant technologijas“ („New Vision for Education: Fostering Social and Emotional Learning Through Technology“, 2016) atkreipiamas dėmesys į tai, kad didėja atotrūkis tarp tų gebėjimų, kurie išugdomi, ir tų, kurių reikia gyvenime.

Šioje ataskaitoje nagrinėjama, kaip pagrindinių gebėjimų ir charakterio savybių, reikalingų XXI a. švietimui, rinkinys, apibrėžtas ankstesnėje ataskaitoje („Naujoji švietimo vizija – atverti technologijų galimybes“, 2015 m.), leidžia atlikti kur kas daugiau nei tiesiog gilinti XXI a. gebėjimus.

Ataskaitai surinkti duomenys rodo, kad skaitmeninėje ekonomikoje kinta darbo pobūdis. Šiandien daugiausia galimybių gauti darbą turi asmenys, gebantys bendradarbiauti, bendrauti ir spręsti problemas. Drauge su įgytais tradiciniais gebėjimais socialiniai ir emociniai gebėjimai (SEM) (angl. Social and Emotional Learning (SEL)) parengia mokinius sėkmingai gyventi ir dirbti sparčiai besivystančios skaitmeninės ekonomikos pasaulyje.

Socialinio ir emocinio mokymosi gebėjimai – tai pagrindinius – skaitymo, rašymo ir skaičiavimo – gebėjimus papildantys gebėjimai. Jais grindžiamas kūrybiškumas, gebėjimas spręsti problemas, taip pat bendravimas. Jų šerdį sudaro socialinė tarpusavio sąveika.

Kokių gebėjimų reikia labiausiai?

Atliktų 213 tyrimų analizė atskleidė, kad mokinių, kurie mokėsi ugdydami socialinius ir emocinius gebėjimus, mokymosi pasiekimai buvo vidutiniškai 11 procentinių punktų geresni, nei tų, kurie mokėsi ugdydami tradicinius gebėjimus.

Išugdyti SEM gebėjimai suteikia ilgalaikių privalumų, pavyzdžiui geresnes galimybes gauti darbo, geresnius mokymosi rezultatus. Geri lyderystės gebėjimai, smalsumas taip pat yra svarbūs gebėjimai mokiniams, užtikrinantys jiems geresnes ateities galimybes.

Kitoje Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje, „The Future of Jobs“, pristatytoje 2016 m. kasmetinio susitikimo Davose (Šveicarija) metu, gilinamasi į užimtumo, įgūdžių ir darbo jėgos ateities strategiją.

Ataskaitos išvados grindžiamos įtakingiausių pasaulio darbdavių įmonėse dirbančių žmogiškųjų išteklių specialistų ir strategų atsakymais dėl to, kokį poveikį dabartiniai pokyčiai pasaulinėje darbo rinkoje daro galimybėms įvairiausiose pasaulio vietose ir ūkio šakose ir gauti darbą, kokių gebėjimų turintys asmenys turi daugiausia galimybių įsidarbinti.

10 svarbiausių gebėjimų

Politikai, švietimo specialistai, mokinių tėvai, verslininkai, mokslininkai, naujų technologijų kūrėjai, NVOs siekia, kad SEM gebėjimų ugdymas taptų visų pasaulio šalių švietimo sistemų bendru tikslu ir kompetencija.

Parengė „Lyderių laikas“

Šaltinis – „World Economic Forum“ internetinės svetainės tinklalapyje paskelbtas „World Economic Forum“ tinklalapio redaktorės Jenny Soffel straipsnis „What are the 21st-century skills every student needs?“ (2016 m. kovo 10 d.) (originali nuoroda).

World Economic Forum

Iš Kinijos pajudėjo pirmasis traukinys į Londoną. 18 dienų kelionė vingiuoja per kaimynines šalis.

Sausio 1 dieną iš Rytų Kinijos Yiwu miesto pajudėjęs traukinys Londoną pasieks sausio 19 d. Kelionė vinguriuos per Kazachstaną, Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją. Galutinė stotelė – Barking Rail terminalas Rytų Londone, praneša BBC.

Naujas maršrutas buvo suplanuotas dar 2013 metais, siekiant sustiprinti infrastruktūrinius saitus tarp Kinijos ir Europos palei vadinamąjį Šilko kelią. Traukiniu bus gabenami namų apyvokos daiktai, lagaminai, drabužiai bei kiti daiktai.

Dėl skirtingų traukinių bėgių keliose stotyse krovinys turės būti perkrautas. Kinijoje lėtėjant eksporto ir ekonomikos augimui, šalies Vyriausybė tikisi, kad naujasis maršrutas padės sustiprinti ryšius su Europa.

VIDEO

Šaltinis: technologijos.lt

LGMA edukacinis centras skelbia registraciją į renginį, vyksiantį vasario mėn. Šiauliuose. Prašome registruotis. Artimiausiu metu renginių bus pasiūlyta ir kitiems Lietuvos regionams.

SEMINARAS: “Gobalizacijos amžius – tarp galimybių ir iššūkių“.

Seminaro data: vasario 21 d.

Seminaro turinys: apims aktualią tematiką, susijusią su 2017 metų olimpiadų tema. Pateikiami pavyzdžiai padės ne tik geriau suprasti globalizacijos kontekstą realybėje, kryptingiau ruošti mokinius rajonų/miestų olimpiadai, bet ir pritaikyti medžiagą dėstant geografiją mokykloje.

Seminaro vieta: Šiaulių miesto Švietimo centras, Pakalnės 6a, Šiauliai, 26 auditorija

p.s. Automobilių aikštelė prie ŠC dažnai yra perpildyta ir “įgrūsta” tarp namų. Nemokamą erdvesnę aikštelę automobiliui galima rasti prie “Šiaulių” viešbučio (atstumas iki ŠC 250 metrų).

Seminaro statusas: aprobuotas kvalifikacinis renginys. Dalyviams bus išduoti kvalifikaciniai pažymėjimai.

Seminaro trukmė: 6 val.

Seminaro kaina: 15 eurų (finansuojama iš mokykloms skirtų mokytojų kvalifikacijos lėšų).

Dalyvių skaičius: neribojamas.

.

Registracija per sistemą: www.semiplius.lt

LGMA edukacinio centro informacija

Skelbiame informaciją apie sausio 20 d. Lietuvos parodų rūmuose LITEXPO parodos ADVENTUR 2017 įvykusio geografijos žinių konkurso „Paragauk pasaulio, paragauk Lietuvos” informaciją. Konkurse dalyvavo 474 mokiniai iš 76 Lietuvos mokyklų. Jie atvyko iš 27 Lietuvos savivaldybių. 

.

ADVENTUR 2017 Geografijos žinių konkurse nugalėtojais tapo.

6-8 kl. kategorija

.

6-8 klasių_nugalėtojai_ADVENTUR_2017_LGMA_geografija

6-8 klasės VISI_REZULTATAI_Adventur_2017_ŽINIŲ_KONKURSAS

.

9-12 kl. kategorija

.

9-12 klasių_nugalėtojai_ADVENTUR_2017_LGMA_geografija

9–12_klasės VISI_REZULTATAI_Adventur_2017_ŽINIŲ_KONKURSAS (Informacija ruošiama)

.

Pirmą kartą ADVENTUR 2017 parodoje įvyko Geografijos žinių konkursas suaugusiems. (Informacija ruošiama)

Labai atsiprašome, jeigu kurių nors dalyvių pavardėse yra netikslumų, kurie galėjo atsirasti dešifruojant mokinių ranka padarytus įrašus atskymų lape. Parašius mums šiuo adresu apie pastebėtą netikslumą, stengsimės kuo skubiau jį pašalinti: lgmakonkursas@gmail.com

.

Be konkurso parodos metu mokiniai stebėjo netradicinę geografijos pamoką, kurią vedė geografas Rytas Šalna ir geografijos mokytojai Angelė Pakamorienė (Gargždai), Valentinas Padriezas (Garliava), Loreta Latvienė (Kaunas), Laima Uosytė (Telšiai), Jonas Malinauskas (Lazdijai).

.

Užduotis konkursui kūrė ir vertinimo komisiją sudarė LGMA tarybos nariai.

LGMA taryba dėkoja visiems mokytojams, atsiliepusiems į raginimą dalyvauti konkurse ir atvykti į parodą.

Mokytojų pageidavimu skelbiame Padėkų šablonus ir raštą mokyklų vadovams apie dalyvavimą šiame konkurse.

ADVENTUR_2017_NUGALĖTOJŲ_Diplomas

ADVENTUR_2017_DALYVIO_Diplomas

Rastas_mokytojams_LGMA_Nacionalinis_geografijos_konkursas_ADVENTUR_2017

Turite idėjų konkursui tobulinti – drąsiai jas siūlykite.

.

Iki ADVENTUR 2018.

LGMA tarybos informacija

Fotografijos Ryto Šalnos ir Roberto Šalnos

LGMA edukacinis centras skelbia registraciją į renginį, vyksiantį vasario mėn. Vilniuje. Prašome registruotis. Į renginį kviečiami mokytojai iš visos Lietuvos.

SEMINARAS: “Gobalizacijos amžius – tarp galimybių ir iššūkių“.

Seminaro data: vasario 7 d. (antradienis).

Seminaro pradžia: 13.00 val. Pabaiga – 16.30 val.

Seminaro turinys: apims aktualią tematiką, susijusią su 2017 metų olimpiadų tema bei ekonomine geografija. Pateikiami pavyzdžiai padės ne tik geriau suprasti globalizacijos kontekstą realybėje, kryptingiau ruošti mokinius rajonų/miestų olimpiadai, bet ir pritaikyti medžiagą dėstant geografiją mokykloje.

Visi seminaro dalyviai gaus metodinės medžiagos, kuri bus naudinga įtvirtinant įgūdžius ir organizuojant mokymo procesą.

Seminaro vieta: Lietuvos edukologijos universitetas, Gamtos fakultetas (auditorija bus nurodyta renginio dieną vestibiulyje)

Seminaro statusas: aprobuotas kvalifikacinis renginys. Dalyviams bus išduoti kvalifikaciniai pažymėjimai.

Seminaro trukmė: 6 val.

Seminaro kaina: 15 eurų (finansuojama iš mokykloms skirtų mokytojų kvalifikacijos lėšų).

Dalyvių skaičius: neribojamas.

.

Registracija: lgmaedukacija@gmail.com iki vasario 6 dienos.

Visus mokytojus, kurie nori paįvairinti mokymo procesą, suteikti jam šiuolaikinio novatoriškumo, raginame sekti informaciją ir registruotis į LGMA edukacinio centro renginius.

Mūsų tikslas – aukšta Jūsų kompetencija, moderni geografija ir svari jos vieta mokykloje.

LGMA edukacinio centro informacija

Lietuvos edukologijos universitete – vienoje seniausių, gilias tradicijas puoselėjančioje Lietuvos geografų kalvėje – jau daugiau nei 70 metų rengiami geografijos specialistai. Dauguma  Lietuvos geografijos mokytojų – mūsų auklėtiniai.

.

Kodėl verta studijuoti šią programą?

Geografijos bakalauro studijų programa yra unikali. Studentai, baigę šią studijų programą, dar įgyja ir mokytojo kvalifikaciją, todėl darbo rinkoje gali konkuruoti ir kaip geografai, ir kaip mokytojai.

Studijų programos siekiai ir jų sudėtingumo lygis atitinka nacionalinėje ir Europos kvalifikacijų sandaroje aprašytus kvalifikacinius reikalavimus. Tai reiškia, kad įgytas studijų diplomas pripažįstamas visoje Europos Sąjungoje.

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir profesinė kvalifikacija

Dalyko pedagogikos, gamtinės ir visuomeninės geografijos bakalauras, pedagogas.

Ko išmoksiu?

Išmanysite gamtinės ir socialinės geografijos reiškinius ir procesus, atsakingai vertinsite visuomenės gyvenimo socialinius, kultūrinius, ekonominius ir politinius vyksmus, integruosite dalykines žinias, susiedami geografiją su kitais mokslais. Absolventai įgytas žinias taiko praktinėje veikloje, planuoja ir organizuoja savo darbą, dirba kūrybingai, savarankiškai ir atsakingai, individualiai ir komandoje, naudojasi informacinėmis technologijomis, ieško informacijos ir ją kuria, prisitaiko prie naujų ir besikeičiančių situacijų. Realizuodami įvairias projektines veiklas, sugeba geriau pažinti gamtinę, kultūrinę, socialinę ekonominę aplinką.

Karjeros galimybės

Įgytas platus specialisto akiratis leidžia prasmingai suvokti sparčius dabartinio dinamiško pasaulio pokyčius, o studijų metais išugdytas integruotas požiūris padeda sėkmingai kopti karjeros laiptais švietimo, gamtos apsaugos, teritorinio planavimo ir valdymo įstaigose, politinėse struktūrose, turizmo įmonėse. Absolventai gali dirbti geografijos mokytojais bendrojo ugdymo mokyklose, kolegijose, tęsti mokslus geografijos ar kitos srities magistrantūroje.

Pagrindiniai studijų dalykai

Didžiąją dalį studijų sudaro specialybės pagrindų ir geografijos pasirenkami dalykai, keli bendrojo universitetinio lavinimo dalykai, ketvirtadalis studijų skirta pedagoginių studijų moduliui. Esant pakankamam studentų skaičiui, papildomai galima organizuoti mokamas turizmo vadybos studijas, įgyjant turizmo vadybininko ir kelionių vadovo pažymėjimus.

Praktika

Studentai dalyvauja geologijos, biogeografijos, meteorologijos, hidrologijos, kraštotyros ir turizmo, gyventojų ir gyvenviečių geografijos, kompleksinių vietovės tyrimų praktikose, vyksta į tolimąją lauko praktiką po įdomiausius Europos regionus: Lenkiją, Čekiją, Vokietiją, Slovakiją, Kroatiją, Graikiją, Turkiją.

.

Studijos užsienyje

Studentai pagal Erasmus+ akademinių mainų programą gali plėsti ir gilinti žinias užsienio universitetuose.

Daugiau informacijos adresu:

https://leu.lt/lt/gmtf_geografijos_ir_turizmo/gtk_apie_mus.html

arba teirautis telefonu –  (8 5) 279 0621

.

.

Kviečiame studijuoti į valstybės finansuojamas GEOGRAFIJOS EDUKOLOGIJOS magistrantūros vietas

Lietuvos edukologijos universitetas Gamtos, matematikos ir technologijų fakultetas kviečia tapti savo srities profesionalais ir atverti duris platesnėms karjeros galimybėms studijuojant naujoje Geografijos edukologijos magistrantūros programoje patrauklioje tiek savo turiniu, tiek studijų organizavimo tvarka. Baigus studijas suteikiamas edukologijos magistro laipsnis.

Studijų programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos geografijos edukologus, įgijusius švietimo procesų organizavimo, mokslinių tyrimų metodologijos žinių ir gebėjimų, gebančius kūrybiškai organizuoti geografinį ugdymą, rengti geografijos edukacijos programas bei projektus, taikyti naujas ugdymo technologijas, savarankiškai planuoti ir atlikti tyrimus, prisiimti atsakomybę už tyrimo rezultatus, jų sklaidą gimnazijose, kitose formalaus bei neformalaus ugdymo institucijose, kritiškai vertinti Lietuvos ir kitų šalių geografijos edukacijos patirtį.

Geografijos edukologijos magistrantūroje studijuoti gali turintieji pirmos pakopos – Geografijos bakalauro laipsnį ir įgiję mokytojo kvalifikaciją. Studijos trunka keturis semestrus (pusmečius). Programos apimtis – 120 kreditų.

2017 m Geografijos edukologijos magistrantūros studijoms skirtos 3 VALSTYBĖS FINANSUOJAMOS VIETOS. Norintiems studijuoti savo lėšomis šių magistrantūros studijų vieno semestro kaina – 1336,35 €.

Magistrantūros studijų formos ir būdai priderinti prie studijuojančiųjų poreikių ir galimybių. Papildomai dėstytojai konsultuoja pagal priėmimo valandas arba elektroniniu paštu.

Daugiau informacijos adresu: http://leu.lt/lt/gmtf/gmtf_studijos/gmtf_studiju_programos/gmtf_magistranturos_studijos2016/programs/100336.html

arba teirautis telefonu -  8 612 22464.

Lietuvos edukologijos universitetas,

Gamtos, matematikos ir technologijų fakultetas,

Geografijos ir turizmo katedra

Hidrologijos ir okeanografijos studijos skirtos norintiems pažinti žemę, jūras ir vandenynus. Tai mokslas, tiriantis reiškinius ir procesus, vykstančius vandenynuose, jūrose, upėse, ežeruose ir kituose vandens telkiniuose bei atmosferoje. Hidrologijos ir okeanografijos studijų programa vykdoma tik Klaipėdos universitete. Tik čia rengiami profesionalūs jūras tiriantys okeanologai, hidrochemikai, jūros krantų ir bangų veiklos tyrėjai, jūrų topografai ir kartografai.

ABITURIENTE!

PASINERK į Jūrų ir vandenynų pasaulį!

PAJUSK jūros dvasią, bangų mūšą ir vėjo gaivą vieninteliame Lietuvos burlaivyje „Brabander“!

Kur dirba mūsų absolventai?

Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūroje ir Jūrinių tyrimų centre

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje

Oro uostų meteorologinėse stotyse

Muziejuose

Nacionaliniuose parkuose

Lietuvos ir užsienio įmonėse ir laboratorijose

.

Daugiau informacijos – spausk čia!

.

Studijuok ir didžiuokis, kad pažįsti pasaulį.

Klaipėdos universitetas kviečia studijuoti Socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos bakalauro studijų programą, kurios tikslas – paruošti kvalifikuotus visuomeninės geografijos specialistus, ypatingą dėmesį skiriant jų kompetencijoms, orientuotoms į žinių ekonomiką pagal darnios plėtros principus.

Kam šios studijos skirtos?

Suprantančius visuomenės bei ūkio socialines-ekonomines problemas, jų erdvines priežastis bei gebėjimus priimti sprendimus. Ugdyti regionų plėtros specialistus, gebančius kompleksiškai tirti įvairias regionų problemas bei teikti siūlymus (įgyvendinant nacionalines bei ES regionų plėtros programas) visuomenės bei ūkio darniai plėtrai regionuose.

Studijų programos pagrindų dalykai:

Geografinių atradimų ir idėjų raida, Bendroji kartografija ir topografija, GIS pagrindai, GIS studijos, Socialinės ekonominės geografijos įvadas, Socialinės ekonominės geografijos teorija ir tyrimų metodai, Regionistika ir regioninių tyrimų metodai, Lietuvos socialinė ekonominė geografija, Pasaulio socialinė ekonominė geografija, Ekonominė geografija (Ūkio šakos), Demografija ir gyventojų geografija, Politinė geografija ir geopolitika, Regionų darnios plėtros pagrindai ir modeliai, Geosferos ir gamtiniai procesai, Lietuvos gamtinė geografija, Transporto ir komunikacijų geografija, Kultūrų geografija, Turizmo ir poilsio geografija, Kaimo geografija, Paveldo geografija, Kraštovaizdžio geografija ir kraštotvarka, Teritorijų planavimas. Mokomoji praktika (Lietuvoje), Tolimoji praktika (užsienyje, KU lėšomis), Specialioji praktika (Lietuvoje arba užsienyje).

Kokie absolventų gebėjimai po studijų?

• atlikti regionų bei įvairių teritorijų socialinius ekonominius tyrimus, taikant geografinius tyrimų metodus;
• atlikti regionų ir valstybių socialinę ekonominę analizę, nustatyti ūkio ir visuomenės problemas, ir jų sprendimus pagal regionų darnios plėtros principus.
• dirbti su Geografinės Informacijos sistemomis (GIS) ir SPSS programa, atlikti įvairias apklausas, atlikti tiriamų procesų, reiškinių ekspertinį vertinimą;
• ruošti nacionalinių, ES ir kitiems fondams projektų paraiškas, susijusias su ūkio bei žmogiškųjų išteklių plėtra įvairiuose regionuose. Kur studentai gali atlikti praktiką? Studentas praktiką gali atlikti įvairiuose viešojo ir privataus sektoriaus įmonėse: savivaldybėse, seniūnijose, turizmo informacijos centruose, civilinės metrikacijos biuruose, migracijos skyriuose, darbo biržoje, regionų plėtros agentūrose, kelionių agentūrose, transporto ir logistikos įmonėse, regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose, aplinkosaugos institucijose, socialinės rūpybos skyriuose, taip pat įmonėse, kurių veiklos susijusios su regionų plėtros projektų ruošimu ir įgyvendinimu.

Kur studentas gali išvykti dalinių studijų į užsienį?

Studijų metu studentai gali dalyvauti KU Erasmus+ programos konkurse ir studijuoti visuomeninės geografijos dalykus užsienio universitetuose, su kuriais yra sudarytos Erasmus+ programos bendradarbiavimo sutartys:

• Lenkijos Gdansko universitete
• Rumunijos Oradijos universitete
• Turkijos Uludago universitete
• Suomijos Turku ir Joensuu universitetuose
• Vokietijos Tiubingeno universitete
• Italijos Triesto universitete
• Prancūzijos Aix-Marselio ir Le Havro universitetuose
• Bulgarijos Plovdivo verslo ir regionų plėtros universitete

Studijų metu studentai turi galimybę dalyvauti programos Erasmus+ praktikoje užsienio į

Kur ir kuo galima dirbti?

Baigus studijas gali dirbti savivaldos institucijose (savivaldybėse, seniūnijose), regioninės plėtros projektų rengėjais, regionų plėtros agentūrose, specialistais nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, darbo biržose, socialinės rūpybos skyriuose, gyventojų socialinių apklausų statistikais, aplinkosaugos institucijose. Taip pat gali dirbti mokymo ir švietimo srityse (geografijos mokytojais). Privačiame sektoriuje gali dirbti kelionių agentūrose, pardavimų vadybininkais, rinkos analitikais, finansų sektoriuje, transportavimo, logistikos, prekybos srityse, gali dirbti konsultantais privačiose įmonėse, kurios ruošia, administruoja nacionalinius bei tarptautinius regionų plėtros/investicinius projektus, regioninės plėtros projektų ruošimo konsultantais (ekspertais), socialinių apklausų specialistais, verslo, teritorinio planavimo ir GIS specialistais (analitikais). Gali tęsti studijas antrosios pakopos (geografijos magistrantūros studijose).

Absolventų atsiliepimai apie studijas

Klaudija Kionies – studijas vertinu labai teigiamai, ir, mano nuomone, tai viena iš perspektyviausių socialinių mokslų studijų. Studijų programa yra įdomi ir dinamiška, skatinanti konstruktyvų ir kritišką mąstymą.

Edgaras Grakulskis – studijuodamas socialinę geografiją įgijau naudingos patirties dirbant su GIS. Studijos praplėtė mano akiratį. Žinios pravers ne tik darbe, tačiau ir gyvenimiškose situacijose.

Ingrida Kazokevičiūtė – studijos nebuvo tik sausa teorija, turėjome labai daug praktikos bei susipažinome su daugybe programų, kurios praplėtė akiratį ir kurias pritaikysime ateityje.

Petras Vėlius – bakalauro studijos suteikė žinių apie geografiją, išmokė kurti žemėlapius bei analizuoti, tyrinėti šalies ekonomines problemas ir jų pasiskirstymą. Kvalifikuoti ir draugiški katedros dėstytojai, gebantys bendrauti su studentais.

.

Visuomeninės geografijos magistro programa

Daugiau informacijos apie šią studijų programą Magistro programos lankstinukas.

Katedros koordinatės:

321100, 6174884 (LKS 94) 55° 40′ 32.34″, 21° 9′ 19.64″ (WGS)

Daugiau informacijos apie katedrą ir studijų programą rasite http://www.ku.lt/smf/socialiniu-mokslufakultetas/struktura/viesojo-administravimo-ir-socialinesgeografijos-katedra/

Kontaktai: Klaipėdos universitetas Socialinių mokslų fakultetas Viešojo administravimo ir Socialinės geografijos katedra

E. p. geostudijos@gmail.com

Konferencija vyks 2017 m. vasario mėn. 10 d. Laukiame jūsų naujuosiuose Vytauto Didžiojo Universiteto rūmuose – Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete, Putvinskio g. 23, Kaune. Pradžia – 13 val. Registracija – nuo 12.30 val. .

Konferencijoje moksleiviai ir mokytojai dalinsis geografinių informacinių sistemų naudojimo patirtimi, daugiau sužinos apie GIS naujoves, moksleiviai pristatys savo kurtus žemėlapius ir, žinoma, bus apdovanoti konkurso „Mano žemėlapis Lietuvai“ nugalėtojai.

Antrojoje konferencijos dalyje mokytojus pakviesime diskusijai apie GIS mokymo ir ugdymo procese, o moksleivius – į įdomias ir įtraukiančias veiklas universiteto erdvėse. Kurkite žemėlapius, registruokitės, dalyvaukite!

Būtinai pakvieskite ir draugus!

Perskaitykite veiklų aprašymus ir pasirinkite jums labiausiai tinkančią.

Plačiau apie konkursą čia.

Hnit Baltic informacija

Pusė LGMA ekspedicijos maršruto po Etiopiją driekėsi šios šalies šiaurinėje dalyje. Tai amharų žemė, kur juntamas aukštesnis pragyvenimo lygis, kelių dangos čia ženkliai geresnės, daugiau infrastruktūros, greičiau važiuojama, nors žmonių gausa ir skurdas bado akis ne mažiau.

.

Etiopijos kalnynas (plokščiakalnis)

Šis reljefo elementas patenka į svarbiausių pasaulyje orografinių objektų sąrašą ir neretai, o gal ir dažnai, minimas per geografijos pamokas. Espedicijos maršrutas antroje kelionės dalyje pasuko į šiaurę ir, palikus Adis Abebą, stačiai užkilo ir nuvingiavo į Etiopijos kalnyną.

.

Užkilus į viršų santykiniai aukščiai nėra dideli, prieš akis atsiveria banguota plynaukštė, tačiau navigacijos prietaisai įkyriai rodė 2–3 km aukštį virš jūros lygio. Geologiškai žiūrint toks kalnyno paviršius visiškai suprantamas, nes Etiopijos kalnynas nėra naujesnės – alpinės –kalnodaros raukšliniai kalnai, kaip kad Atlasas Afrikos šiaurės vakaruose.

.

Etiopijos kalnynas pradėjo formuotis prieš 60–80 mln. metų ant kristalinių uolienų pamato, kurias padengė stori smiltainio, klinties ir horizontalūs bazaltinės lavos sluoksniai, kurie kaip tortas sugulę beveik lygiagrečiais sluoksniais.

.

.

Šiaurėje, kur ekspedicija lankėsi Simeno kalnų nacionaliniame parke, erozija suformavo įspūdingų reginių reljefo formas su milžiniškais skardžiais, pavieniais izoliuotais kalnais. Nors nematėme aukščiausio Etiopijos kalno – Ras Dašano (4550 m), bet jautėme jo kaimynystę.

.

Mūsų lankomame aukštyje, kur atlikome neilgą, bet vaizdingą pėsčių žygio maršrutą, akivaizdžiai jautėme išretėjusį orą.

.

Pietinė kalnyno dalis – bazaltinė plynaukštė su vertikaliais intruziniais lavos atlikuonimis (lakolitais), atsiveriančiais bendrame kraštovaizdyje ir labai jį puošiančiais.

.

.

Etiopijos kalnynu teka gilius slėnius suformavusios upės. Svarbiausia iš jų – Mėlynasis Nilas, darantis didžiulį lanką kalnyne pagal laikrodžio rodyklę, kol galiausiai tvirtai pasuka į vakarus ir teka į Sudaną, kurio sostinėje Hartume įsilieja į Baltąjį Nilą.

.

Pirmą kartą išvydus gilų slėnį, kuriame didinga upė teka kaip siūliukas, visiems padarė neišdildomą įspūdį. Įspūdingas ir pats nusileidimas iki japonų neseniai pastatyto naujojo tilto per Mėlynąjį Nilą. Leisdamiesi į slėnį ir kildami iš jo, atlikome matavimus – brėžėme vertikalųjį profilį, kuris aiškiai rodo tarpeklio gylį ir statumą.

Nors mūsų lankymosi metu Mėlynuoju Nilu tekėjo ne taip ir daug vandens, bet didingas šios upės slėnis-tarpeklis bylojo apie milijonus metų trukusius išorinių procesų ardomuosius darbus.

.

.

Upių perskrostą Etiopijos kalnyną matėme dar ne kartą ir visą laiką stebėjomės, kad didingi tarpekliai nė kiek nenusileidžia nei Didžiajam kanjonui, nei kitiems panašiems pasaulio objektams. Etiopija, ypač nuošalesnės jos vietos, dar visiškai nėra atrasta turistų, tačiau gerėjant kelių būklei daugelį tokių vietų jau galima pasiekti.

.

Tanos ežeras ir Mėlynojo Nilo krioklys.

Etiopijos kalnyne, tektoniniame pažemėjime, telkšo didžiausias šios šalies ežeras – Tana. Mes lankėmės jo pietinėje pakrantėje įsikūrusiame Bahir Daro mieste. Tai pramoninis miestas, kartu ir kurortinis, pavyzdingai vokiečių urbanistų projektuojamas. Priešingybė daugeliui matytų miestų – Bahir Dare daug žalumos, sutvarkytos gatvės, daug viešbučių, čia mėgsta ilsėtis turtingesni etiopai.

.

Tanos ežeras telkšo 1800 m aukštyje, seklus, patvenktinės kilmės, laivuojamas, žuvingas. Jo vandeniu drėkinami laukai, o apylinkėse intensyviai plėtojama žemdirbystė. Į ežerą įteka nemažai upių, tarp jų ir Mažasis Abajus, o išteka Mėlynasis Nilas (etiopų vadinamas Abajumi). Ši upė yra didžiausias dešinysis Baltojo Nilo intakas. Iki Asvano užtvankos Egipte įrengimo, Mėlynasis Nilas užtikrindavo gausius Nilo potvynius Egipte, kėlusius daug mįslių antikos laikų išminčiams.

.

Po Tanos ežerą LGMA ekspedicija plaukiojo specialiai užsakytu laivu. Plaukėme į Zege pusiasalį, kur matėme senovines apvaliąsias bažnyčias, vaikščiojome po kavamedžių mišką, apžiūrėjome iš totorų nendrių pagamintą tradicinį luotą. Panašiais plaukiojama ne tik čia, Afrikoje, bet ir Titikakos bei keliuose kituose Bolivijos ežeruose.

.

Ekspedicijai pasisekė, nes pavyko visiškai arti priartėti prie Mėlynojo Nilo ištakų. Toje vietoje upė nėra platesnė už Nerį, tačiau plukdo savo vandenis link Mėlynojo Nilo krioklio kaskados, kurlink pasuko ir mūsų ekspedicija. Pasiekti šią vietovę nėra taip paprasta, nes link jos vedantis kelias labai prastos kokybės. Abipus jo gyvena nepaprastai daug žmonių, o skurdas toks baisus, jog galėjo atrodyti, kad tai nėra realybė, o kino filmo dekoracijos. Skurdas baisus, tačiau niekas nebadauja, nes Nilo kaimynystė užtikrina vandenį ir derlingus dirvožemius.

.

Norint pamatyti Mėlynojo Nilo krioklį, reikia persikelti į kairįjį upės krantą. Perkėla valtimi veikia užtikrintai ir per du kartus visi atsidūrėme kitame krante. Takas iki krioklio driekėsi per suskeldėjusios bazaltinės lavos dangos riedulius. Krioklio vietoje išvydome akivaizdų tektoninį sprūdį, kuris, greičiausiai, susidarė per žemės drebėjimą. Mums pasisekė, nes tuo metu kriokliu garmėjo ganėtinai daug vandens, ko įprastai nebūna, nes prie pat krioklio dar 1959 metais pastatyta hidroelektrinė, o kiek vėliau padidintas jos pajėgumas. Į elektrinę nukreipus dalį Mėlynojo Nilo vandens, krioklys prarado dalį savo grožio. Mūsų lankymosi metu elektrinė buvo remontuojama, taigi turėjome progos grožėtis tuo, ko daugelis keliautojų nemato.

.

Tuo metu, kai Lietuva vis dar trypčioja dėl esminių švietimo reformos pokyčių, suomiai imasi itin drastiškų veiksmų – siūlo atsisakyti visų mokomųjų dalykų mokyklose, rašoma brightside.com.

Kadaise tarp Indijos ir Madagaskaro įsitaisęs priešistorinis kontinentas dabar išsibarstęs Indijos vandenyno dugne.

Pirmosios kontinento buvimo užuominos radosi, paaiškėjus, kad kai kurių Indijos vandenyno dalių gravitacija stipresnė, kas rodo storesnę plutą. Pagal vieną teoriją, taip nutiko, kai dalis sausumos paniro ir tapo vandenyno plutos dalimi.

Mauricijus buvo viena iš tų vietų, kur gravitacija stipresnė. 2013 metais, Lewis Ashwal iš PAR Witwatersrand universiteto su kolegomis iškėlė idėją, kad vulkaninė sala įsitaisiusi ant seno, nugrimzdusio kontinento dalies.

Nors Mauricijaus salai tėra 8 milijonų metų, kai kurie cirkono kristalai salos paplūdimiuose yra beveik 2 milijardų metų amžiaus. Ugnikalnių išsiveržimai galėjo išsviesti cirkoną iš giliau glūdinčių senovinių uolienų.

Dabar Ashwalas su komanda Mauricijuje aptiko iki 3 milijardų metų amžiaus cirkono kristalus. Atlikę detalias analizes, jie rekonstravo prarastojo kontinento, kurį pavadino Mauricija, geologinę istoriją.

Mauricijus įsitaisęs ant dalies senovinio kontinento
©KeystoneUSA-ZUMA/REX/Shutterstock

Išsiskyrimas

Mauricija buvo mažas kontinentas — maždaug ketvirčio Madagaskaro dydžio — įsiterpęs tarp Indijos ir Madagaskaro, kurie prieš 85 milijonus metų buvo daug arčiau vienas kito, nei dabar. Tada Indija ir Madagaskaras ėmė tolti vienas nuo kito ir Mauricija pradėjo temptis ir plyšinėti.

„Tai kaip plastelinas: tempiami kontinentai plonėja ir suyra į gabalus,” paaiškino Martinas Van Kranendonkas iš Naujojo Pietų Velso universiteto Australijoje.

„Būtent šie ploni gabalėliai ir nugrimzta į okeaną.”

Numanomas paskendęs kontinentas/ http://cdn.history.com

Yra duomenų, rodančių, kad kitos Indijos vandenyno vulkaninės salos, tarpo kurių Cargados Carajos, Laccadive ir Chagos salos, irgi išsidėsčiusios ant Mauricijos fragmentų.

Randama visa daugiau ir daugiau kitų senovinių kontinentų liekanų, pažymi Alanas Collinsas iš Adelaidės universiteto Australijoje.

Keletas tokių gabalų neseniai rasta šalia Vakarų Australijos ir po Islandija, sako jis. „Tik dabar, daugiau pradėję tyrinėti vandenyno gelmes, visur randame senovės kontinentų dalių.”

Šaltinis: technologijos.lt

LGMA olimpiadų komitetas skelbia 2017 metų geografijos olimpiadų ir konkursų tvarkaraštį bei Rajonų/miestų ir Lietuvos mokinių geografijos olimpiadų temą bei programą.

Skaičiuojant ir pateikiant statistiką, dažniausiai kreipiamas dėmesys į šalyje esančių migrantų skaičių – bet dar vienas įdomus būdas pažvelgti į šią temą – paskaičiuoti emigracijos mastus iš šalies į konkrečias kitas valstybes, rašo indy100.com.

©jakubmarian.com

Jakubas Marianas paskelbė žemėlapį, kuriame paskaičiuota, kiek procentų žmonių yra išvykę iš šalies, lyginant su gyventojų skaičiumi tuo metu easančiu šalyje (remiamasi 2015 m. gyventojų statistika).

Tai rodo, kad 7,6 proc. Jungtinės Karalystės piliečių šiuo metu gyvena užsienyje, palyginus su 18,8 proc. Airijos, 13 proc. Ukrainos, 22 proc. Portugalijos, 3,4 proc. Švedijos ir 18,9 proc. Lietuvos žmonių.

Iš šalių išvykusių žmonių skaičius procentais ©jakubmarian.com

Antrame žemėlapyje jūs galite pamatyti, į kurią užsienio šalį išvyko daugiausiai konkrečios šalies emigrantų.

Šalys, į kurias išvyko daugiausiai žmonių iš šių valstybių ©jakubmarian.com

Tai rodo, kad daugiausiai Anglijos emigrantų yra Australijoje, vokiečiai emigruoja į JAV, o lietuviai dažniausiai emigruoja į Jungtinę Karalystę.

Šaltinis: technologijos.lt

Kam reikalingas saulės baterijas naudojantis termosas Pietų ašigalyje? Į klausimą gali atsakyti Vilniaus universitete telekomunikacijų fiziką ir elektroniką studijuojantis Liudvikas Paukštė, kuris skaičiuoja paskutines stažuotės dienas JAV NASA Ameso tyrimų centre.

Per keletą stažuotės mėnesių kartu su komanda sukūręs arktinio termoso prototipą jis nekantriai laukia pirmųjų bandymo rezultatų iš Antarktidos.

„Visų pirma, Lietuvos studentai privilegijuoti, nes tik vienuolika šalių turi sutartis su NASA ir gali siųsti savo studentus vasaros ir rudens stažuotėms. Rudens stažuotės ypatingos savo trukme: studentai viename didžiausių aeronautikos ir kosmoso tyrimų centrų pasaulyje praleidžia net keturis mėnesius. Liudvikui pasisekė dar labiau, nes dirbo vos trijų žmonių komandoje, kurioje buvo vienintelis studentas. Tokios stažuotės leidžia prisiliesti prie globalių problemų sprendimo, didelio poveikio inovacijų kūrimo“, – besibaigiančią stažuotę komentavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus.

Kodėl atmosfera tyrimų centre rudenį yra kiek kitokia nei vasarą? Kokiomis idėjomis alsuoja NASA šiuo metu? Kuo ypatingas arktinio termoso projektas? Interviu su ketvirtakursiu Liudviku Paukšte.

– Papasakokite apie projektą, prie kurio dirbote stažuotės metu. Koks buvo jo tikslas?

– Projektas vadinosi THAW (angl. Thermos-Heater for Antarctic Water). Vykdamas maniau, kad dirbsiu prie „FlyEye“ sensoriaus, skirto orlaivių sparnų lankstymuisi matuoti, tačiau teko dirbti prie ne ką mažiau įdomaus projekto.

Kūrėme ir gaminome termosą Pietų ašigalio tyrinėtojams. Jis skirtas išgauti vandenį iš Antarktidoje randamų resursų – sniego ir ledo, tačiau nenaudojant konvencinių būdų. Mūsų užduotis – panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius, o tiksliau – saulės energiją.

Šis projektas skirtas Roberto Swano įkurtam „2041“ fondui, siekiančiam išsaugoti Antarktidą nepaliestą ir švarią. Fondo pavadinime nurodyti metai, t.y. 2041 m., kai baigs galioti susitarimas, draudžiantis naftos gavybą Antarktidoje.

– Neretai moksliniai projektai užtrunka ilgiau nei tikėtasi. Kokių rezultatų pavyko pasiekti? Ar įgyvendinote, ką buvote suplanavę?

– Buvo numatyta baigti kurti koncepciją ir ją įgyvendinti iki bandymų pradžios lapkričio 29 d., kai mano vyresnysis mentorius išvyko į Antarktidą atlikti bandymų realiomis sąlygomis. Viskas vyko gan sklandžiai ir aparatą laiku išsiuntėme į Antarktidą.

– Kodėl šis projektas turėtų dominti ne tik Antarktidos tyrinėtojus? Ar jis kaip nors susijęs su aeronautika?

– Iki šiol dar niekas nebandė keliauti į tokias atšiaurias vietas, nesikliaujant naftos produktais. Robertas Swanas nukeliaudamas į Pietų ašigalį ir pasikliaudamas vien atsinaujinančiais energijos ištekliais nori parodyti, kad tai įmanoma padaryti net sudėtingomis sąlygomis. Jeigu naudojant vien švarią energiją įmanoma išgyventi Antarktidoje, vadinasi ir bet kurioje pasaulio vietoje. Siekiama parodyti, kad įmanoma išgyventi ir neteršiant atmosferos.

Kadangi kitose planetose buvo rasta ledo, tai patirtis įgyta gaminant šį termosą gali būti panaudota gaminant įrenginius, kurie astronautams tiektų geriamą vandenį.

L. Paukštės asmeninio archyvo nuotr.

– NASA stažuotės garsėja tuo, kad studentai įtraukiami į visus svarbius darbus. Kokios užduotys jums buvo pavestos šiame projekte?

– Prie projekto dirbome trise – du mentoriai ir aš. Džiaugiuosi, kad jie mane laikė lygiaverčiu komandos nariu, pasitarimuose atsižvelgdavo į mano nuomonę. Teko prisidėti prie idėjų formavimo ir priemonių joms įgyvendinti paieškos.

Projektas susideda iš dviejų fizinių dalių: pats termosas su kaitinimo elementu ir saulės baterijomis bei duomenų registravimo ir kontrolės sistema. Dirbau prie abiejų, bet daugiausiai prie antrosios. Sistemai rinkausi jutiklius, kūriau elektrines schemas.

Pavyko sukurti labai neblogą sistemą, kuri registruoja duomenis ir kontroliuoja termoso veikimą. Taip pat tarpiniams eksperimentams sugalvojau sistemą kuri leidžia iš uždaros kameros transliuoti ir registruoti duomenis ir realiu laiku juos atvaizduoti kompiuteryje. Pasirodo, kad jau anksčiau buvo bandyta „klibinti“ šią problemą, tačiau nieko reikšmingo nenuveikta. Turbūt iki šiol vis trūkdavo laiko.

– Kuri projekto dalis buvo įdomiausia?

– Buvo labai įdomu galvoti, kaip apsaugoti elektroniką nuo šalčio poveikio. Jei tokį aparatą būtume konstravę naudojimui kambario temperatūroje, būtų buvę nepalyginamai lengviau. Ieškojome tokių komponentų, kurie galėtų veikti žemose temperatūrose, ieškojome sprendimo, kaip apsaugoti tuos, kurie yra būtini, bet įprastai negali būti naudojami esant tokiam šalčiui.

– Ar viskas vyko sklandžiai? Gal teko susidurti su kokiais netikėtumais?

– Prieš išsiunčiant termosą į Antarktidą, man teko kelias dienas padirbėti iki išnaktų, tačiau tai buvo turbūt pačios geriausios mano stažuotės dienos. Nutiko taip, kad dalį darbų atlikome ir laukėme, kol atsiųs detales reikalingas projektui pabaigti. Gavome jas gerokai vėliau nei planuota, iki termino likus vos kelioms dienoms, todėl reikėjo gerokai padirbėti, kad viską spėtume laiku.

Buvo ir vienas komiškas nutikimas. Dingo mūsų dar nemodifikuotas termosas. Atlikome eksperimentą kontroliuojamos temperatūros kameroje – tikrinome kokiu greičiu šąla vanduo, jei vanduo viduje nešildomas. Pasibaigus eksperimentui mano mentorius nuėjęs į virtuvėlę išpylė vandenį ir paliko termosą džiūti indų džiovykloje. Tai buvo paskutinis kartas kada jį matėme, nes jis tiesiog dingo. Teko užsakinėti naują. Šį kartą užklijavome projekto ir NASA lipduką, kad niekas netyčia jo vėl nepasisavintų.

– Savo pirmąjį savaitgalį Palo Alto praleidote su NASA vasaros stažuotojais. Ar skiriasi atmosfera tyrimų centre rudenį ir vasarą?

– Rudens metu NASA Ameso tyrimų centre stažuotojų labai mažai, o dar mažiau jų gyvena NASA bendrabutyje. Būdavo dienų, kai išėjęs iš darbo ir nuėjęs porą kilometrų iki bendrabučio nesutikdavau nei vieno žmogaus. Kadangi stažuotojų šiuo metu labai nedaug, tai neteko dirbti su kitu elektronikos inžinieriumi, tačiau kitų sričių studentai puikiai išmanė savo darbą, rodė puikius rezultatus.

– Ko dar nespėjote ir ką galėtumėte patarti kitiems studentams?

– Norėčiau pabaigti projektą, tai yra, išanalizuoti jau sukurtos sistemos klaidas, parengti aparatą, kuriam savo gyvybę galėtų patikėti Pietų ašigalio tyrinėtojai.

Kitiems studentams norėčiau patarti nebijoti savęs išbandyti nepatogiose situacijose, labiau pasitikėti savimi ir savo žiniomis. Reikia bandyti, reikia užsiimti veikla, kuri tikrai žavi. Kartais sveika pabandyti peršokti kartelę, kuri yra gerokai aukščiau nei anksčiau bandytos.

Lietuvos studentų NASA stažuotes koordinuoja ir atrankas vykdo MITA, kuri 2014 m. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su NASA. Teikti paraiškas abiems kvietimams, t.y. vasaros ir rudens stažuotėms, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai, bakalauro arba magistro studijų pakopos studentai, kurie mokosi pagal gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos studijų programas. Kvietimus 2017 m. vasaros NASA stažuotėms MITA planuoja skelbti šių metų pabaigoje, o rudens – kitų metų pradžioje.

Daugiau apie lietuvio studento išradimą – vaizdo įraše

Šaltinis: lrytas.lt

Skelbiame informaciją apie sausio 20 d. Lietuvos parodų rūmuose LITEXPO parodos ADVENTUR 2017 įvykusio geografijos žinių konkurso „Paragauk pasaulio, paragauk Lietuvos” informaciją. Konkurse dalyvavo 474 mokiniai iš 77 Lietuvos mokyklų. Jie atvyko iš 27 Lietuvos savivaldybių. Iš viso į parodą atvyko 1234 moksleiviai ir mokytojai. 

.

ADVENTUR 2017 Geografijos žinių konkurse nugalėtojais tapo.

6-8 kl. kategorija

.

6-8 klasių_nugalėtojai_ADVENTUR_2017_LGMA_geografija

6-8 klasės VISI_REZULTATAI_Adventur_2017_ŽINIŲ_KONKURSAS

.

9-12 kl. kategorija

.

9-12 klasių_nugalėtojai_ADVENTUR_2017_LGMA_geografija

9–12_klasės VISI_REZULTATAI_Adventur_2017_ŽINIŲ_KONKURSAS

6-8 ir 9-12 KL. KONKURSO UŽDUOČIŲ TESTĄ RASITE PASPAUDĘ ČIA – TESTAS

.

Pirmą kartą ADVENTUR 2017 parodoje įvyko Geografijos žinių konkursas suaugusiems.

Labai atsiprašome, jeigu kurių nors dalyvių pavardėse yra netikslumų, kurie galėjo atsirasti dešifruojant mokinių ranka padarytus įrašus atskymų lape. Parašius mums šiuo adresu apie pastebėtą netikslumą, stengsimės kuo skubiau jį pašalinti: lgmakonkursas@gmail.com

.

Be konkurso parodos metu mokiniai stebėjo netradicinę geografijos pamoką, kurią vedė geografas Rytas Šalna ir geografijos mokytojai Angelė Pakamorienė (Gargždai), Valentinas Padriezas (Garliava), Loreta Latvienė (Kaunas), Laima Uosytė (Telšiai), Jonas Malinauskas (Lazdijai).

.

Užduotis konkursui kūrė ir vertinimo komisiją sudarė LGMA tarybos nariai.

LGMA taryba dėkoja visiems mokytojams, atsiliepusiems į raginimą dalyvauti konkurse ir atvykti į parodą.

Mokytojų pageidavimu skelbiame Padėkų šablonus ir raštą mokyklų vadovams apie dalyvavimą šiame konkurse.

ADVENTUR_2017_NUGALĖTOJŲ_Diplomas

ADVENTUR_2017_DALYVIO_Diplomas

Rastas_mokytojams_LGMA_Nacionalinis_geografijos_konkursas_ADVENTUR_2017

Turite idėjų konkursui tobulinti – drąsiai jas siūlykite.

.

Iki ADVENTUR 2018.

LGMA tarybos informacija

Fotografijos Ryto Šalnos ir Roberto Šalnos

Mūsų planeta turi naują žemyną: mokslininkų teigimu, 5 mln. kvadratinių kilometrų žemės masė, esanti ties rytine Australijos pakrante, formaliai priklauso kitam žemynui, kurį siūloma vadinti Zelandija.

Žemynai nustatomi pagal susitarimą ir turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Šiuo metu jų yra šeši: Eurazija, Afrika, Šiaurės Amerika, Pietų Amerika, Antarktida ir Australija (kai kur Europa ir Azija įvardijami kaip atskiri žemynai, tačiau tai labiau politinis, o ne geografinis skirstymas).

Mokslininkai teigia, kad žemyno vardo nusipelno dar viena žemės masė, praminta Zelandija. Tiesa, didžioji dalis jos teritorijos yra po vandeniu, Ramiajame vandenyne.

Naujajam žemynui priklauso teritorija, kurioje įsikūrusi Naujoji Zelandija ir Prancūzijai priklausančios salos – Naujoji Kaledonija.

Didžioji dalis naujojo žemyno yra po vandeniu ©teara.govt.nz

Jei Zelandijos žemynas bus patvirtintas, tai bus jauniausias ir mažiausias žemynas, kurio net 94 proc. ploto yra po vandeniu.

Naujame 11-os geologų darbe, pavadinimu „Zelandija: paslėptasis Žemės kontinentas“, pastebima, kad Zelandija turi visus keturis žemynams būdingus požymius.

Perrašysime vadovėlius?

„Tai nebuvo netikėtas atradimas, o laipsniškas supratimas“, – nurodo mokslininkai.

Tie požymiai – tai iš vandenyno iškilusi žemės masė, taip pat vulkaninių, metamorfinės ir nuosėdinės uolienos. Zelandija taip pat turi storą ir ne tokią tankią plutą, lyginant su vandenyno pagrindu, bei pakankamai didelę teritoriją, kad ją būtų galima atskirti nuo mikrožemyno.

Zelandijos terminą dar 1995-aisiais pasiūlė geofizikas Bruce’as Luyendykas. Tiesa, tuomet manyta, kad Zelandija atitinka tik tris iš keturių žemynui būtinų savybių – ji nebuvo laikoma viena didele, vientisa teritorija.

Tačiau palydovų duomenys ir gravitaciniai vandenyno dugno žemėlapiai padėjo nustatyti, kad Zelandiją sudaro vientisas plotas. Tuo remdamiesi mokslininkai ragina Zelandiją pripažinti nauju žemynu.

„Mokslinė Zelandijos klasifikavimo kaip žemyno nauda yra kur kas didesnė nei naujas pavadinimas sąraše. Tai, kad žemynas gali būti paniręs po vandeniu, bet išlikti nesuskeldėjęs, yra naudinga ir svarstymus provokuojanti savybė, naudinga tyrinėjant žemynų jungimąsi ir atsiskyrimą“, – rašoma mokslininkų darbe.

Tiesa, atkreipiamas dėmesys į tai, kad 10 tyrimo autorių atstovauja organizacijas iš Naujosios Zelandijos ir Naujosios Kaledonijos, o vienuoliktasis yra iš Australijos.

Vis dėlto B.Luyendykas, kuris šiame tyrime nedalyvavo, yra įsitikinęs, kad geologų bendruomenė priims šias išvadas.

„Šie žmonės yra A klasės žemės mokslininkai, – sakė B.Luyendykas. – Manau, jie surinko solidžius įrodymus, kurie yra pilnai pagrįsti.“

Moksliniame darbe nurodoma, kad Zelandija veikiausiai atsiskyrė nuo Australijos prieš 60–85 mln. metų.

Šaltinis: technologijos.lt

Skelbiama Lietuvos mokinių geografijos olimpiados II etapo, kuris vyks  2017 m. kovo 1 d., organizavimo tvarka. Olimpiados antrasis (miestų, rajonų) etapas vyks centralizuotai. Užduotis bus siunčiamos tik tiems rajonams/miestams, kuriuose olimpiada vyks ne anksčiau kaip kovo 1 d. Užduotys bus siunčiamos elektroniniu paštu vasario 28 d. iki 12.00 val.

Olimpiadoje dalyvauja 9–12 klasių mokiniai.

Rekomenduojame pradėti 9.00-10.00 val. Užduotims atlikti reikėtų skirti nuo 2 iki 3 val.

2017 m. kovo 1 dieną maždaug 13.00 val. bus išsiųsti užduočių sprendimai.

Ataskaitą apie II etapą Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui reikia pateikti iki 2017  kovo 7 d. Elektronines ataskaitos formas reikėtų atsiųsti el. pašto adresu dina.mackevic@lmnsc.lt

Mokiniai į Trečiąjį (šalies) olimpiados etapą atrenkami pagal Mokslinio geografijos olimpiadų organizavimo komiteto (toliau MOK) nustatytą praeinamąjį balą. Jis nustatomas susumavus visų Lietuvos savivaldybių Antrojo olimpiados turo dalyvių rezultatus. MOK nustačius praeinamąjį balą, sudaromas Trečiojo etapo dalyvių sąrašas, kuris skelbiamas interneto svetainėse http://www.lmnsc.lt; www.olimpiados.lt; www.geografija.lt.

Visi olimpiados dalyviai privalo turėti:

1. Matlankį.

2. Liniuotę.

3. Skaičiuotuvą (draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais).

Siekiant, kad mokiniai ir mokytojai kuo kryptingiau ruoštųsi Rajonų / miestų geografijos olimpiadai, LGMA taryba ir Olimpiadų organizavimo komitetas skelbia šio renginio užduočių grupes.

1. Geografinis testas. Jį sudarys 30 klausimų. Maždaug pusė jų iliustruoti. Siūloma rinktis: atlikti jį internete arba įprastu būdu popieriaus lapuose. Pasirinkus tradicinį būdą, reikia atkreipti dėmesį, jog dauguma iliustracijų spalvotos. Spausdinant ne spalvotai, dalies iliustracijų turinys gali būti šiek tiek sunkiau suprantamas, tačiau esminių trikdžių tai sudaryti neturėtų.

Internete testas bus įjungtas 10.00 ir sistema veiks iki 13.00. Internetiniam testui atlikti bus nustatytas 45 min.  trukmės intervalas, tačiau mokiniai šią užduotį paprastai atlieka per 20–30 min. Prašome atkreipti mokinių dėmesį, kad jie neskubėtų, nes iš pirmo žvilgsnio atrodantys lengvi klausimai pakiša koją šimtams mokinių. Visi mokiniai privalo sekti šios užduoties atlikimo laiką.

P.s. patirtis rodo, kad atliekant testą kai kuriuose rajonuose atsiranda trikdžių, kai neužskaitomi rezultatai arba nesimato iliustracijų. Tokiai atvejais siūlome testą pasileisti arba atlikti iš naujo.

www.manogaublys.lt testų modulis.

2. Teorinės užduotys. Teorinės užduotys. Jų bus 3–4. Kiekvieną užduotį sudaro keli klausimai, taip pat šaltiniai (pvz., kartoschemos, statistika ar kt.), kuriais remiantis reikia pateikti trumpą ir aiškų atsakymą. Kai kuriuose klausimuose reikės išsamesnio, bet trumpo atsakymo.

Šiai užduočiai skiriama nuo 30 iki 40 min.

.

3. Žemėlapio (geografinio vardyno) užduotis. Ši užduotis skirta geografijos vardyno objektų žinojimui patikrinti. Mokiniams teks įvardyti kontūriniame žemėlapyje pažymėtus objektus.

Šiai užduočiai skiriama iki 20 min.

.

4. Praktinės užduotys. Tai užduotys, kuriose tikrinami įvairūs mokinių įgūdžiai ir gebėjimai. Šiai užduočiai skiriama nuo 20 iki 30 min.

.

www.manogaublys.lt testų modulis.

Darbo eiga:

1. Vertikaliajame meniu (kairėje puslapio pusėje viršuje) paspaudžiamas mygtukas „Konkursai“ ir svetainės lange iššoka apatinis užrašas mėlyname fone „Rajonų / miestų olimpiada 2017 m.”

2. Tada spaudžiama ant šio užrašo ir svetainės lange atsiranda užrašas „Dalyvių registracija į 2017 metų rajonų / miestų olimpiadą“. Paspaudus, patenkama į registracijos anketą.

3. Registracijos anketoje į laukelius mokinys įveda savo tikslų vardą, pavardę, klasę, mokyklą. Apatiniame langelyje „Tavo registracijos kodas“ sistema automatiškai pateikia penkiaženklį identifikacijos kodą. Jį patartina užsirašyti (kuo tiksliau), tuo atveju, jeigu norite pamatyti rezultatą bendrojoje rezultatų suvestinėje konkursui pasibaigus. Užpildžius registracijos anketą, spaudžiamas mygtukas „pradėti testą“.

4. Reikia būtinai atsakyti į visus testo klausimus ir tik tada spausti mygtuką „rezultatas“. Lange atsiranda lentelė, kurioje automatiškai pateikiamas surinktų taškų skaičius. Lentelėje matyti, kuriuos klausimus mokinys atsakė teisingai, o kuriuos – neteisingai. Patartina, kad mokinys praneštų stebinčiajam mokytojui, kad „jau atliko testą“ ir priėjęs mokytojas būtinai užsirašytų mokinio rezultatą.

5. Susipažinus su rezultatais, mokinys spaudžia mygtuką „Konkursai“. Tik tada užleidžiama vieta kitam mokiniui. Toliau viskas kartojama nuo pradžių.

Testo atsakymai bus įjungti maždaug 13.30. Sistema pateiks 300 pirmųjų vietų. Jeigu tarp jų nebus kurio nors Jūsų mokinio duomenų, surinkite mokinio kodą laukelyje „paieška pagal registracijos kodą“ ir spauskite mygtuką „surasti“. Sistema akimirksniu pateiks mokinio duomenis. Pakartotinai testas bus įjungtas po kelių dienų ir veiks ilgą laiką. Jį išmėginti galės bet kuris mokinys ir mokytojas.

Pastaba: administratorius pasilieka sau teisę iš sistemos šalinti nekorektiškai įvestas pavardes, vardus, kitus įrašus.

Dėmesio: dėl galimų interneto momentinių sutrikimų, baigus užduotį, sistema gali neužfiksuoti atsakymų, t.y. nepateikti atsakymų lentelės. Atkreipiame dėmesį, kad taip įvyksta ne dėl organizatorių, bet dėl vietos internetinių sistemų, serverių, elektros tiekimo ir kt. sutrikimų.

P.s. patirtis rodo, kad atliekant testą kai kuriuose Lietuvos rajonuose atsiranda trikdžių, kai užbaigus darbą sistema nepateikia atsakymų lentelės su įvertinimu arba, pasileidus testą, nesimato iliustracijų. Tokiai atvejais siūlome testą pasileisti arba atlikti iš naujo.

Tik tuo kritiniu atveju, jeigu testo atlikti internete vis dėlto neįmanoma, siūlome jį atlikti išsispausdinus ant popieriaus.

Primename, kad persprendžiant testą iš naujo, mokiniai paprastai sugaišta iki 10 minučių.

Tel. pasiteiravimui olimpiados metu tel. 8 685 33983 (tik kritiniais atvejais)

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro bei

LGMA olimpiadų organizavimo komiteto informacija