LGMA susistemino ir įkėlė ekspedicijos Etiopijoje vaizdo įrašus. Tikimės, kad jie ne tik sudomins, bet ir bus naudingi geografijos mokytojų bendruomenei kaip papildoma vaizdinė priemonė ugdymo pocese. Kviečiame žiūrėti ir naudotis.

Vaizdo klipus galite rasti LGMA Youtube kanale, LGMA kelionių video grojaraštyje. Arba paspaudę tiesiai ant šios nuorodos.

LGMA ekspedicijos Etiopijoje dalyviai

Jūs dar nesate keliavę su LGMA? Vadinasi, dar nesatę atvertę šio puslapio savo kelionių kraityje. Kviečiame visus geografus pažinti pasaulį kitaip – geografiškai. Jau 2017 metais kviečiame į pakartotinę, bet dar labiau subrandintą ekspediciją po Islandiją, taip pat dar nepatyrusiems gruziniško svetingumo – į Gruziją, į Didįjį ir Mažąjį Kaukazą. Sekite LGMA kelionių naujienas.

LGMA taryba informuoja, jog pradedama registracija į VI olimpiadą „MANO GAUBLYS“. 2017 metų olimpiadoje kviečiami dalyvauti 6–8 bei 9-12 klasių geografijos mokomuoju dalyku besidomintys moksleiviai. Olimpiada įvyks 6-8 klasėms kovo 21 d. ir 9-12 klasėms kovo 22 d.

Olimpiados „Mano gaublys” 6–12 klasėms taisyklės

Renginio tikslas

1. Skatinti mokinių domėjimąsi geografija ir jos populiarinimą Pagrindinėje ir Vidurinėje bendrojo lavinimo mokyklose.
2. Sudaryti galimybes visiems 6–12 klasių mokiniams varžytis konkrečios mokyklos, kelių mokyklų, rajono, miesto, regiono mastu.
3. Sudaryti galimybes atsirinkti stipriausius mokinius, galinčius dalyvauti kituose geografijos konkursuose ir olimpiadose.
4. Padėti mokytojams greitai ir efektyviai surengti geografijos olimpiadą 6–12 klasių mokiniams. Tuo tikslu LGMA parengia užduotis, žemėlapius, kartoschemas, kitas iliustracijas, galutinį užduočių maketą, vertinimo lentelę.

Renginio dalyviai

1. Olimpiadoje dalyvauja visi norintys 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 klasių mokiniai. Dalyviai rungiasi savo klasės kategorijose. Mokinių atranką į olimpiadą organizuoja geografijos mokytojai.
2. Geografijos mokytojui arba bendruomenei nutarus, gali būti nustatomas dalyvių skaičius.
3. Renginys gali būti organizuojamas vienoje mokykloje, rungtis gali kelios mokyklos, konkretaus miesto/rajono mokyklos ar tam tikros savivaldybės visų mokyklų atstovai.

Užduočių pateikimas

Informacija bus pateikta artėjant renginiui.

Registracija ir renginio data

1. Už renginį vietoje atsakingas atstovas iki kovo 20 d. siunčia laisvos formos paraišką LGMA užduotims gauti šiuo adresu: manogaublys@gmail.com
2. Paraiškoje nurodoma, kur vyks renginys, kas už jį atsakingas, kontaktiniai duomenys ir tikslus elektroninio pašto adresas, kuriuo olimpiados dieną 8.00–9.00 bus persiųstos pilnai paruoštos, sumaketuotos užduotys (pdf formatu). Gavus jas, beliks atsispausdinti tiek kopijų, kiek dalyvaus mokinių, arba užduočių pateikimą organizuoti naudojant multimedia įrangą,
3. Visi besiregistruojantys turi gauti patvirtinimą apie sėkmingą registraciją.
4. Olimpiada įvyks kovo 21 dieną (6–8 klasės) ir kovo 22 dieną (9-12 klasės).

Trukmė

Rekomenduojama užduočių atlikimo trukmė visų klasių kategorijose – 1 val.

Olimpiados pradžios laiką kovo 21 d. ir kovo 22 d. pasirenka mokytojai, vietos organizatoriai.

Vykdymas (SVARBU)

Užduotis rekomenduojama spausdinti spalvotai. Prašome į tai atkreipti dėmesį ir tam pasiruošti.

1. Jeigu nėra galimybių visų užduočių spausdinti spalvotai, LGMA siūlo tokiu atveju spalvotai spausdinti tik tam tikrus puslapius, kuriuose spalvos atlieka svarbią reikšmę. Tokius puslapius LGMA nurodys, artėjant renginiui.
2. Jeigu nėra jokių galimybių spausdinti užduotis (nesvarbu, spalvotai arba nespalvotai), tokiu atveju LGMA siūlo pasitelkti multimedia projektorių ir užduotis mokiniams rodyti prieš klasę didžiuliame ekrane. Tokiu atveju būtina atminti, kad kai kurioms praktinėms užduotims atlikti BŪTINA atspausdinti būtent tą užduoties lapą.

Vertinimas

Užduotys sudaromos ir atsakymų lapas parengiamas taip, kad vieno mokinio darbui patikrinti pakaktų 2 min.

Apdovanojimas

1. LGMA prašo pasibaigus renginiui atsiųsti rezultatų protokolą, kuriame turėtų būti nurodytos visų dalyvių pavardės, vardai, mokykla, mokytojo vardas ir pavardė, surinkti mokinio taškai.
2. Jeigu LGMA negauna rezultatų protokolo, tačiau pagal registraciją žinoma, kad tam tikroje vietoje toks renginys vyko ar turėjo vykti, kitais metais užduotys nesiunčiamos.
3. Gavus visų dalyvių protokolus, LGMA parengia Padėkos rašto šabloną ir patalpina jį svetainėje www.geografija.lt. Mokytojai šį standartinės formos šiam renginiui paruoštą šabloną naudoja nugalėtojams apdovanoti.
4. Prizinių ir apdovanojamų vietų skaičių nustato kiekvieno konkretaus renginio organizatoriai.

Organizacinis olimpiados „Mano gaublys 2017″ komitetas

Vandens verpetas, pigmėjai ir magnetinis akmuo: koks buvo pirmasis Arkties žemėlapis? Savo žemėlapyje Gerardas Merkatorius labai tiksliai pavaizdavo tai, ko nėra

Antrasis G. Mercator Arkties žemėlapio Septentrionalium Terrarum leidimas.
©wikipedia.org

Gerardo Merkatoriaus pasaulio žemėlapis, 1569 metai ©wikipedia.org

Pačią Arktį kartografas vaizdavo kaip keturis sausumos plotus, atskirtus protakais, susiliejančiais pačiame centre į milžinišką verpetą. Šią idėją žemėlapio autorius perėmė iš dviejų XVI amžiaus jūrų tyrinėtojų – Martino Frobisherio ir Jameso Daviso. Abu jie savo kelionių po šiaurės jūras užrašuose aprašė galingas sroves, plukdančias didžiulius ledkalnius it šapelius. Šios srovės, rašė Merkatorius žemėlapyje „be perstojo srūva šiaurėn, kur suteka Žemės vidun“.

Kiekvienas iš keturių žemės plotų turi savo ypatybių. Dvi viršutiniosios salos neapgyventos, o dešinioji apatinė Arkties dalis pavadinta žeme „pigmėjų, kurių ūgis 4 pėdos“ (1,2 m). Tikėtina, tai dar viena nuoroda į Inventio Fortunata – ten buvo aprašomi žemaūgiai žmonės, gyvenantys poliariniuose regionuose. Sprendžiant pagal kitų šalių išsidėstymą žemėlapyje, čia aprašomi vietiniai Laplandijos gyventojai, saamiai, kurių išvaizda stebėjosi baltieji XV-XVI amžiaus keliautojai. Apatinis kairysis sausumos fragmentas žemėlapyje aprašytas kaip „geriausias ir sveikiausias“ iš visų. Niekaip nepaaiškinama, kodėl pigmėjai negyvena greta esančioje tokioje palaimingoje žemėje. Taip pat neaišku, kodėl trijų iš keturių sausumos fragmentų pietines ribas juosia kalnų grandinės ir tik pigmėjams nenuskilo.

Po Gerardo Merkatoriaus mirties 1594 metais, tyrinėtojai ir toliau rinko informaciją apie Arktį. Atitinkamai kito ir kartografų supratimas. Jau 1636 metų Fredericko de Wito žemėlapyje, pakeitusiame Merkatoriaus, nėra nei keturių salų, nei magnetinės uolos, nei centrinio verpeto.

Juose buvo vaizduojamas vienas didelis sausumos plotas, supamas mažesnių salų ir dažnai su pažymėtais šias geografines žinias suteikusių laivų maršrutais. Žiūrint į dabartinius Arkties žemėlapius ir svarstant, kokie pokyčiai jos laukia, belieka žavėtis paslaptinga ir nuo pat pradžių klaidinga originaliąją Merkatoriaus versija.

Šaltinis: I. Solomonova / republic.ru/ technologijos.lt

Kovo 1 d. visoje Lietuvoje įvyko rajonų/miestų geografijos olimpiada. Artimiausiu metu bus paskelbtos užduotys ir jų atsakymai. Laukiama rezultatų, kurių pagdindu bus apskaičiuotas šių metų praeinamas balas ir paskelbtas Respublikinės olimpiados dalyvių sąrašas.

SVARBI INFORMACIJA DĖL PRAEINAMOJO BALO SKAIČIAVIMO

Neformaliojo švietimo centro Olimpiadų skyrius laukia visų savivaldybių rezultatų protokolų, kurie privalo būti pateikti iki kovo 7 dienos.

Skelbiame Lietuvos savivaldybių sąrašą, kuriame pateikiama informacija apie protokolus atsiuntusių / neatsiuntusių savivaldybių situaciją. Labai prašome visų vertinimo komisijų pasidomėti, ar rezultatų protokolas jau išsiųstas į Vilnių.

Informuojame, kad praeinamasis balas gali būti apskaičiuotas tik tada, kai visos savivaldybės pateiks protokolus. Todėl visų prašome kantrybės.

Rajonai/miestai, kurie laiku nepateiks protokolų, nepateks į praeinamojo balo skaičiavimo sąrašą, o jų mokiniai, net jeigu ir bus parodę gerą rezultatą, negalės dalyvauti III ture. Labai prašome visų laikytis tvarkos.

LGMA OLIMPIADŲ ORGANIZAVIMO KOMITETAS

Lietuvos neformaliojo švietimo centras, Lietuvos geografijos mokytojų asociacija ir Geografijos olimpiadų mokslinis komitetas skelbia informaciją, susijusią su 2017 metų II turo rajonų / miestų geografijos olimpiados dalyvių rezultatais ir būsimaisiais Respublikinės geografijos olimpiados dalyviais.

2017 metų II turo rajonų / miestų geografijos olimpiadoje dalyvavo 1234 mokiniai, olimpiada vyko 59 Lietuvos savivaldybėse.

Dėkojame visiems, kurie laiku atsiuntė tvarkingus rezultatų duomenis. Taip pat džiaugiamės, kad šiais metais, palyginus su ankstesniais, vėluojančių buvo vos keli rajonai. Visų vertinimo komisijų pirmininkų labai prašome ateityje atsakingai sutikrinti protokolus, įrašomus balus, sumas, mokinių ir mokytojų vardų bei pavardžių tikslumą.

.

LGMA bendruomenės sutarimu šiais metais skelbiame II turo olimpiados nugalėtojus ir pagal klases, ir pagal atskiras rungtis.

9_klase_2017_ II turo_geografijos_olimpiados_nugalėtojai

10_klase_2017_ II turo_geografijos_olimpiados_nugalėtojai

11_klase_2017_ II turo_geografijos_olimpiados_nugalėtojai

12_klase_2017_ II turo_geografijos_olimpiados_nugalėtojai

.

20_geriausių_2017_rajonų-miestų_olimpiados_dalyvių

.

Geografinis_testas_2017_metai_Nugalėtojai

Praktinės_užduotys_2017_metai_Nugalėtojai

Žemėlapio_užduotis_2017_metai_Nugalėtojai

Teorinės_užduotys_2017_metai_Nugalėtojai

.

XXIX Respublikinėje geografijos olimpiadoje dalyvauti kviečiama 90 mokinių. Į olimpiadą pateko mokiniai iš 37 Lietuvos savivaldyvių.

Dalyvių_sąrašas_XXIX_Respublikinė_olimpiada_Druskininkai

Praeinamasis balas šiais metais yra 73,5 taško. Visi mokiniai, surinkę 73,5 ir daugiau taškų, kviečiami į Respublikinę olimpiadą, kuri gegužės 4–6 d. vyks Druskininkuose.

Sveikiname visus mokinius, kurie peržengė šią ribą, o visus kitus drąsiname stiebtis ir siekti aukštesnių rezultatų. Dėkojame visiems mokinius ruošusiems geografijos mokytojams ir II turo olimpiados organizatoriams bei vertintojams.

Geografijos olimpiadų mokslinio komiteto nutarimu, etikos sumetimais, nurodomas tik bendras taškų skaičius, o išsamesni duomenys pateikiami tik pirmajam 20-ukui.

Paskelbus dalyvių sąrašą, lauksime atsiliepimų iš tų rajonų ir miestų, kurių mokiniai dėl protokolų klaidžiojimų, duomenų nušokimo ir pan. galbūt nepateko į dalyvių sąrašą, nors surinko 73,5 ir daugiau taškų. Tikimės, kad neteks koreguoti protokolo, bet minimali tikimybė išlieka.

Būsime dėkingi už konstruktyvias pastabas ir siūlymus.

Lietuvos neformaliojo švietimo centro ir

Geografijos olimpiadų mokslinio komiteto informacija

Vasario mėn. Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje vyko geografijos mokytojų metodinė diena, kurios tikslas – aktyvinti geografijos mokytojų bendradarbiavimą ugdant šiuolaikišką, kūrybingą bei originaliai mąstančią asmenybę. 

Šiaulių miesto, Ginkūnų, Kairių, Pakapės, Rozalimo (Pakruojo raj.) mokytojai dalinosi kūrybinėmis idėjomis, patirtimi, sėkmingos pamokos organizavimo principais, formomis.

Juliaus Janonio gimnazijos mokytoja Gitana Kazimieraitienė skaitė pranešimą „Garsiausi Lietuvos piliakalniai“, buvo pristatyta integruota geografijos-istorijos pamoka.

Artūras Gedminas, Salduvės progimnazijos mokytojas, dalinosi interaktyvių skaitymo metodų taikymo geografijos pamokose privalumais.

„Saulėtekio“ gimnazijos mokytoja Asta Titenienė pristatė gimnazijoje įrengtą mini meteorologinę stotelę ir pasidžiaugė galimybe mokiniams stebėti vietos orus.

Apie mokinių motyvacijos skatinimą geografijos pamokose kalbėjo „Romuvos“ gimnazijos mokytoja Joana Mekšriūnienė.

Sukaupta metodine medžiaga, t.y. testais 11-12 klasei, dalinosi Diana Čepauskienė, Šiaulių universiteto gimnazijos geografijos mokytoja.

Pranešimą „Geografijos pamokų integracija su kitais mokomaisiais dalykais“ skaitė Lieporių gimnazijos geografijos mokytojos Renata Kulevičienė ir Loreta Kundrotienė.

Pamokų ciklą apie kalnus 6 klasei parengė ir pristatė mokytoja Laima Zonienė iš „Juventos“ progimnazijos.

Zoknių progimnazijos mokytoja Jūratė Paulauskienė dalinosi patirtimi apie patyriminį mokymąsi.

Apie netradicinėje aplinkoje vedamas geografijos pamokas papasakojo Dalė Lapatinskaitė, Gytarių progimnazijos mokytoja.

Geografijos mokytoja Zita Rimkevičienė, dirbanti „Romuvos“ progimnazijoje, dalinosi sėkmingos partnerystės su Šiaulių universiteto Botanikos sodu patirtimi, aptarė ten organizuojamas geografijos pamokas.

Metodinė diena subūrė gausų geografijos mokytojų būrį. Pasidžiaugta galimybe pasidalinti patirtimi, idėjomis ir pagerinti geografijos mokymo ir mokymosi kompetencijas. Tikimasi, kad tokia geografų diena taps tradiciniu šio dalyko mokytojų renginiu.

.

Šiaulių miesto geografijos mokytojų metodinio ratelio pirmininkė

Joana Mekšriūnienė

Artėjant geografijos olimpiadai „Mano Gaublys” ir sekant bendru sutarimu, kad LGMA mokesčiai surenkami iki šio renginio, LGMA taryba prašo visų rajonų ir miestų LGMA skyrių surinkti mokesčius už 2017 metus.

Dėkojame visiems LGMA skyriams, kurie jau surinko mokesčius.

Stojamasis mokestis: 5 eurai (mokamas vieną kartą gyvenime).

Metinis mokestis: 12 eurų (iš kurių 2 eurai lieka vietos reikmėms).

Mokesčių anketa su visų narių parašais ir naujų narių anketos, jeigu tokių yra, persiunčiamos LGMA adresu, arba perduodamos asociacijos prezidentui.

LGMA_2017_mokesčių_anketa

LGMA-nario-anketa

.

LGMA tarybos informacija

Kontaktai pasiteiravimui:

email: lgmainformacija@gmail.com

tel.: 8 685 33983

Jungtinės Tautos perspėja, kad pasaulis dabar patiria didžiausią humanitarinę krizę nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o daugiau kaip 20 mln. žmonių keturiose Afrikos šalyse badauja.

JT humanitarinės pagalbos vadovas Stephenas O’Brienas penktadienį paragino iki liepos surinkti 4,4 mlrd. dolerių, kad Nigerija, Somalis, Pietų Sudanas ir Jemenas „išvengtų katastrofos“.

„Antraip daug žmonių gali mirti iš bado, bus prarasta gyvybių, o politiniai pasiekimai, itin sunkiai iškovoti per pastaruosius kelerius metus, pakryps blogesne linkme“, – sakė jis JT Saugumo Tarybai.

„Be kolektyvinių ir sukoordinuotų pasaulinių pastangų žmonės paprasčiausiai mirs iš bado. Dar daugelis susirgs ir mirs nuo ligos. Vaikai išseks ir nelankys mokyklos. Bus prarastos gyvybės, ateitys ir viltis“, – sakė S. O’Brienas.

Jis teigė, kad karo nualintame Jemene vyksta „didžiausia humanitarinė krizė pasaulyje“. Šioje šalyje pagalba reikalinga 18,8 mln. žmonių – dviem trečdaliams visų gyventojų. Nuo sausio šis skaičius išaugo trimis milijonais. Be to, daugiau kaip septyni milijonai Jemeno gyventojų negali nuolat gauti maisto.

Karas Jemene vyksta tarp tarptautinės bendruomenės pripažintos prezidento vyriausybės bei Irano remiamų husių sukilėlių, susivienijusių su pajėgomis, lojaliomis buvusiam prezidentui. Konfliktas išsiplėtė 2015 metų kovą, kai koalicija ėmė taikytis į šiitų sukilėlius, perėmusius Sanos kontrolę.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo to laiko per smurto protrūkius Jemene žuvo per 7 400 žmonių, o dar 40 tūkst. jų buvo sužeista.

Kaip nurodė S.O‘Brienas, vien per pastaruosius du mėnesius per 48 tūkst. skurdžiausios arabų valstybės gyventojų buvo priversti bėgti nuo kautynių. Pareigūnas pažymėjo, kad šis konfliktas tampa „karu svetimomis rankomis“ tarp senų priešininkų – Irano ir Saudo Arabijos.

Jungtinių Tautų taikdariai   AFP/Scanpix

Kliūtys pagalbai

Per pastaruosius susirinkimus S.O‘Brienas sakė, kad abiejų konflikto pusių lyderiai sutiko įsileisti ilgalaikę humanitarinę pagalbą ir laikytis tarptautinės humanitarinės teisės principų.

Jis pažymėjo, kad vien per praėjusį mėnesį maisto atsargų gavo 4,9 mln. žmonių.

„Visgi visos konflikto šalys savavališkai neduoda prieigos tvariai humanitarinei pagalbai ir ją politizuoja“, – pridūrė jis.

„Humanitarines kančias, kurias šiandien matome Jemene, sukelia tos šalys ir jų įgaliotiniai, ir jei jie dabar nepakeis savo elgesio, juos reikės laikyti atsakingais už tą neišvengiamą badą, nereikalingas mirtis ir kitokias padidėsiančias kančias, kurios nutiks vėliau“, – sakė S.O‘Brienas.

JT pareigūnas pažymėjo, kad nepaisant iš visų konflikto šalių gautų patvirtinimų, jog jis saugiai galės patekti į Taizo miestą, jam nebuvo leista ten įvažiuoti, o atsitraukus truputį toliau jo automobilis buvo apšaudytas.

Iš viso reikia 2,1 mlrd. dolerių, kad 12 mln. žmonių Jemene šiemet būtų suteikta gyvybiškai svarbi pagalba ir apsauga, sakė S.O‘Brienas. Pasak jo, kol kas surinkta tik 6 proc. reikalingų lėšų.

S.O‘Brienas pranešė, kad balandžio 25 dieną Ženevoje bus surengtas ministrų lygio susitikimas, per turėtų būti pateikta įsipareigojimų skirti lėšų Jemeno žmonėms. Šiame susitikime dalyvaus ir JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

Dirbtinai sukeltas badas

Praėjusią savaitę Pietų Sudane, jauniausioje pasaulio valstybėje, lankęsis S.O‘Brienas sakė sužinojęs, kad situacija ten yra „blogesnė nei kada nors anksčiau“.

„Badas Pietų Sudane sukeltas dirbtinai“, – pridūrė jis.

„Konflikto šalys taip pat yra badą (kurstančios) šalys – kaip ir nesikišantys, kad sustabdytų šį smurtą“, – pareiškė S.O‘Brienas

Pasak jo, Pietų Sudane pagalba reikalinga 7,5 mln. žmonių – nuo praėjusių metų šis skaičius išaugo 1,4 mln. Be to, apie 3,4 mln. žmonių buvo perkelti, o nuo sausio Pietų Sudaną paliko apie 200 tūkst. gyventojų.

Tuo tarpu Somalyje humanitarinės pagalbos ir apsaugos reikia pusei šalies gyventojų – 6,2 mln.Be to, 2,9 mln. jų dar kenčia ir badą.

Beveik milijonas vaikų iki penkerių metų šiemet bus „labai nusilpę dėl prastos mitybos“, sakė JT humanitarinės pagalbos vadovas, kuris lankėsi ir Somalyje.

„Tai, ką pamačiau ir išgirdau per savo vizitą Somalyje, buvo labai skaudu: moterys ir vaikai kelias savaites vaikšto ir ieško maisto bei vandens“, – sakė S.O‘Brienas.

„Jie prarado savo pragyvenimo šaltinį, vandens ištekliai išdžiūvo, ir jie nebeturi kaip išgyventi. Viską praradę moterys, berniukai, mergaitės ir vyrai dabar keliasi į miestus“, – sakė jis.

Tuo tarpu Nigerijoje, S.O‘Brieno teigimu, 10,7 mln. žmonių reikalinga humanitarinė pagalba, o 7,1 mln. iš jų patiria „didelį maisto trūkumą“.

Šioje vietovėje humanitarinė nelaimė kilo dėl „Boko Haram“ kovotojų sukilimo, įsiplieskusio Nigerijoje 2009-aisiais. Prie krizės prisidėjo ir prastas politinis valdymas bei klimato kaita.

Pastarasis konfliktas nusinešė apie 20 tūkst. žmonių gyvybių, o daugiau kaip 2,6 mln. kitų buvo priversti palikti savo namus. Dėl šio konflikto viename skurdžiausių pasaulio regionų humanitarinė situacija dar labiau suprastėjo.

Šaltinis: delfi.lt

Informuojame, kad jau parengtos olimpiados 6–12 klasėms „MANO GAUBLYS” užduotys. Jas visi užsiregistravusieji adresatai gaus dviem etapais. Kovo 20 d. nuo 12 iki 15val. bus išsiųstos 6–8 klasių užduotys, o kovo 21 d. tuo pat metu 9-12 klasių užduotys.

Atkreipiame dėmesį į kai kuriuos su šiuo renginiu susijusius klausimus.

1. Šiais metais olimpiados emblema nusidažė violetine spalva. Siūlome ją atsispausdinti ir iškabinti olimpiados organizavimo vietoje, o gal ir mokytojų kambaryje, kad būtų žinoma, jog mokykloje vyksta štai toks renginys.

2. Šiais metais kiekvienai klasei parengta po atskirą užduočių rinkinį. Jį sudaro po 5–6 A4 (standartinio) formato puslapiai. Iš viso kiekvienai 6-12 klasei skirtame rinkinyje yra po 30 užduočių. Visos užduotys pateiktos testo forma, kai reikia pasirinkti vieną iš keturių atsakymo variantų.

Ypač svarbu spalvotai atspausdinti paskutinį puslapį.

3. Orgnizatorių ir mokytojų patogumui šiais metais 6-8 klasių užduotys bus pateiktos ir Multimedia variantu. Todėl olimpiados organizatoriai gali 6-8 klasių užduotis rodyti mokiniams ekrane, o mokiniai atsakymus žymi specialiai parengtuose atsakymų lapuose (jie bus išsiųsti kartu su užduotimis). Labai svarbu: net tuo atveju, jeigu bus pasirenkamas šis – popierių ir dažus taupantis – variantas, kai užduotys rodomos ekrane, būtina kiekvienam dalyviui atspausdinti paskutinį – žemėlapio užduočių lapą, kuriame reikės atlikti matavimus.

4. Prašome atkreipti mokinių dėmesį, kad jie neskubėtų, o atidžiai įsiskaitytų į sąlygas, pateiktus galimus atsakymus. Atsiradus taisymams atsakymuose, sprendimus dėl vertinimo priima mokytojai bendru susitarimu.

5. Užduotis rekomenduojama spausdinti spalvotai, taip bus estetiška ir solidu.

6. Visi olimpiados dalyviai privalo turėti: matlankį, liniuotę, skaičiuotuvą.

7. Visiems organizatoriams bus išsiųstas rezultatų lentelės šablonas. Labai prašome rezultatus pildyti tik į šią lentelę.

.

Padėkos raštai: siekdami paspartinti nugalėtojų apdovanojimą, šiais metais firminius LGMA diplomus siūlysime atsispausdinti patiems organizatoriams. Diplomų šablonai (geriausiam, pirmai, antrai, trečiai vietai) kiekvienam adresatui bus siunčiami elektroniniu paštu iš karto po to, kai tik mums bus atsiųstas rezultatų protokolas. Labai prašome juos atsiųsti, nes jie reikalingi bendrai suvestinei parengti.

Apdovanojimas. Mokinius siūloma apdovanoti pagal savo galimybes.

LGMA olimpiadų organizavimo komitetas

„Islamo valstybė“ svirduliuoja. Per pastaruosius šešis mėnesius jos finansai sumažėjo perpus, viešųjų ryšių operacijos tapo varganomis, Irako pajėgos vakarų Mosule stabiliai atiminėja teritoriją – panašu, kad save kalifatu vadinančios teroristų organizacijos galas artėja.

Pešmergų kariai ©Times Asi | www.flickr.com

Nors užtikrinta pergalė dar toli, tačiau einant tokiu tempu neišvengiama, kad JAV ir sąjungininkų pajėgos nugalės IS Irake ir Sirijoje – nukaus arba sulaikys kovotojus, išvaduos pagrindinius miestus ir kaimus ir galiausiai atsikovos Raką, IS tvirtovę, rašo „The Atlantic“.

Tuomet visas dėmesys nukryps į iš užsienio atvykusius IS kovotojus, kurių būdavo priskaičiuojama dešimtimis tūkstančių iš įvairių šalių. Kur jie dėsis? Jie turės kelias galimybes.

Kai konfliktas baigsis – ar jėga, ar pasiekus susitarimą – užsienio teroristai tikriausiai išsibarstys keliomis kryptimis. IS kovotojai neabejotinai turi gerų įgūdžių: įsitvirtinę vienoje vietoje jie išmaniai naudodavosi tuneliais ir požeminiais tinklais, judėdami iš vienos vietos į kitą, pergabendami ginklus ir daiktus, ištobulino savadarbių sprogmenų gamybą ir panaudojimą.

„Užkietėję kovotojai“, ypač užsieniečiai iš artimiausios IS lyderio Abu Bakr al-Baghdadi aplinkos ir aukščiausi jo karo vadai, tikriausiai liks Irake ir Sirijoje bei sukurs pasipriešinimo pajėgas. Tikėtina, kad šie IS likučiai virs nauja teroristine organizacija. Rengs pavienius reidus, užpuolimus, savižudžių sprogdinimus – šie kovotojai atsitraukę pailsės, persigrupuos ir persiginkluos.

Per šį laiką kovotojai gali išsisklaidyti po kitas teroristines organizacijas, veikiančias šioje teritorijoje, pavyzdžiui, „Jabhat Fateh al-Sham“, „Ahrar al-Sham“, ir ieškos nevaldomų vietovių, kurių dar nepasiekė Sirijos ar Irako valdžios bei jų sąjungininkai. Jeigu IS pajamos ir toliau sparčiu tempu mažės, gali atsirasti grupė džihadistų, kurie kaip vienintelę išeitį tęsti kovą matys susijungimą su „al Qaeda“. Nors dabar atrodo, kad ideologiniai skirtumai tarp IS ir „al Qaeda“ yra dideli, tačiau laikui bėgant tai gali keistis.

Kita kovotojų grupė yra tie potencialūs „laisvieji agentai“, kuriems užkirstas kelias grįžti atgal namo. Tikėtina, kad jie bandytų suformuoti džihadistų dalinį, kuris keliautų ieškodamas naujos buveinės (Jemene, Libijoje, Vakarų Afrikoje ar Afganistane), kur galėtų toliau įgyvendinti savo kalifato svajas. Vietiniai teroristai tikriausiai su džiaugsmu priimtų mūšiuose užgrūdintų džihadistų paramą.

Trečioji užsienio kovotojų grupė – „sugrįžtantieji“. Jie yra tie, kurie labiausiai kelia nerimą kovoje su terorizmu. Šie teroristai gali mėginti grįžti į savo gimtąsias šalis, tokias kaip Tunisas ar Saudo Arabija, arba bandyti prasibrauti gilyn į Europą, Aziją ar Šiaurės Ameriką.

Valstybės su geriau išvystytomis nacionalinės gynybos struktūromis (puikiai apmokytais pasieniečiais, aukšto lygio žvalgybininkais) turi daugiau šansų atremti „sugrįžtančiųjų“ grėsmę, tačiau ne visos Vakarų šalių saugumo tarnybos yra vienodo pajėgumo. Dar labiau situaciją komplikuoja valstybių nesugebėjimas susitarti (ypač Europos Sąjungoje) dėl paties „užsienio kovotojo“ apibrėžimo.

„Sugrįžtantieji“ nėra tokia homogeniška grupė, kaip gali atrodyti. Kai kurie jų bus nusivylę – tie, kurie išvažiavo į Siriją ieškoti utopijos, nuotykių, galimybės išreikšti savo religinę tapatybę, tačiau vietoj to rado visiškai kitą realybę. Vietos sirai (kurių kovotojai vyko „ginti“) jų negerbė, atvykėliai sunkiai gebėjo pasirūpinti savimi (maistu, finansais), sunkiai jiems pavykdavo susidoroti ir su karo negandomis. Grįžę jie gali būti panaudoti jaunimo radikalizavimui. Šiai grupei reikia ne kalėjimo, o psichologinės pagalbos.

Kita „sugrįžtančiųjų“ grupė – „pasitraukę, bet nenusivylę“. Taip, kaip kovotojai prisijungia prie karo dėl įvairių priežasčių, teroristinę organizaciją jie taip pat gali palikti dėl įvairių dalykų: santuokos, nuobodulio, o galbūt dėl to, kad pasiilgo šeimos. Tačiau jie vis tiek lieka ištikimi džihadizmo idėjoms. Kaip sakė vienas sugrįžęs kovotojas: „Palikau IS, bet jeigu kur nors kitur prasidėtų kita kova, tikriausiai vykčiau.“ Tokie kaip jis nusivilia IS kaip organizacija, tačiau ne džihadu.

Paskutinė „sugrįžtančiųjų“ grupė yra „operatyviniai sugrįžtantieji“: tie kovotojai, kurie parvykę mėgins atkurti buvusius tinklus, užverbuoti naujus narius, organizuoti pavienius išpuolius. Jiems padės ir tai, kas liko Artimuosiuose Rytuose iš IS. Ši grupė yra pati pavojingiausia. Geriausias to įrodymas – 2015 m. lapkritį Paryžiuje išpuolius surengė užsienio kovotojai, kurie buvo apmokyti Sirijoje ir atsiųsti į Prancūziją. „Operatyviniai sugrįžtantieji“ yra dar didesnė problema, jeigu šimtai jų jau yra sugrįžę į Europą, o dar šimtai laukia progos į ją išvykti iš Turkijos.

Vakarams kovoti su visomis šiomis skirtingomis grupėmis reikės įvairių strategijų. Užkietėję kovotojai, kurie liks Irake ir Sirijoje, turės būti nukauti arba sučiupti Irako saugumo pajėgų ir sąjungininkų. Kovoje su tebesiautėjančiomis teroristų grupuotėmis reikės dėti bendras pastangas, kad valstybėse, kuriose veikia teroristai, būtų apmokomos ir ištekliais aprūpinamos saugumo pajėgos, įtvirtinama įstatymo viršenybė, skatinamas tinkamas valdymas ir siekiama ilgalaikių tikslų.

ES dabar dėmesį nukreipusi į „Brexit“ pasekmes ir Rusijos kišimąsi į vietos rinkimus, o teroristai ir toliau mėgina patekti į Europą, ir dalis jų pasiryžę surengti išpuolius. Ir nors IS kovotojai neabejotinai dideliais būriais trauks į Libiją ir Jemeną, tikrasis iššūkis bus užkirsti kelią išpuoliams visame pasaulyje, įskaitant didžiuosius Europos miestus.

Šaltinis: technologijos.lt

Jūs dar nebuvote Gruzijoje? O gaila. LGMA kviečia Jus 2017 metų vasarą keliauti į šią stebuklingą Kaukazo šalį. Visi, kas ją pamato su geografais, – nenusivilia, nes geografai keliauja atradėjiškai. Norite būti atradėjais – junkitės prie mūsų!

LGMA kelionės tikslas: VISA GRUZIJA

2014 metais LGMA surengė dvi keliones, o 2015 metais vieną kelionę į nuostabaus grožio ir savitos kultūros šalį Gruziją. Iš viso į Gruziją su LGMA jau vyko 54 keliautojai. Puikiai pasisekusios kelionės paskatino kviesti geografus keliauti po šią šalį ir 2017 metais. Net neabejotina, kad ar kitados matyta Gruzija, ar šių laikų Gruzija viršys jūsų lūkesčius ir tvirtais įsiterps tarp įsimintiniausių gyvenimo kelionių. Kas renkasi Gruzija su geografais – neapsirinka.

.

Data: birželio antroji pusė. Tiksli išvykimo data paaiškės perkant grupinius bilietus.

Trukmė:

I variantas (9 dienos).

II variantas (11 dienų) su poilsiu prie Juodosios jūros Batumyje.

Kelionės statusas: kvalifikacinis seminaras (bus išduoti pažymėjimai), geografinė-pažintinė kelionė.

Dalyviai: LGMA nariai, geografai-dėstytojai, aistringi keliautojai (besąlygiškai prielankūs geografams).

Pastaba: renkama tik viena grupė. Susirinkus daugiau dalyvių, pirmenybė bus teikiama užsiregistravusiems anksčiau.

Registracija: iki balandžio 15 d. elektroninio pašto adresu lgmakeliones@gmail.com Su kiekvienu iš anksto į šią kelionę užsiregistravusiu dalyviu bus susisiekta elektroniniu paštu.

Registruojantis prašome nurodyti vardą, pavardę, miestą/rajoną, mokyklos (darbovietės pavadinimą), telefoną, asmens kodą.

Kelionės kaina (be skrydžio):

I variantas (9 dienos) 749 eurai. (Minimali grupė – 10 žmonių).

II variantas (11 dienų): pagal atskirą užklausimą.

.

Skrydis: iš Vilniaus.

Skrydžių bilietai: perkami centralizuotai, susirinkus grupei, arba, pageidaujant, savarankiškai.

Avansas: 500 Eur. (skrydžių bilietams ir kitoms būtinosioms išlaidoms). Avansas mokamas pasibaigus pirminei registracijai. Apie apmokėjimo tvarką bus informuoti visi kelionės dalyviai. Tikru kelionės dalyviu tampama tik sumokėjus avansinę įmoką. Atsisakius vykti į kelionę, su skrydžiais susijusios išlaidos nekompensuojamos arba taikomos įprastinės procedūros.

.

Maršrutas: detali programa tikslinama. Į ją bus įtraukti garsiausi Gruzijos gamtos ir kultūros objektai, pažintiniai pėsčiųjų žygiai įspūdingose kalnų vietose, plaukimas kanjonu, įdomiausi miestai ir gyvenvietės, su Lietuva susijusios vietos, gruziniškos muzikos ir kultūros vakarai, vyno degustacijos.

Į kainą įskaičiuota:

• visa ekskursinė programa (pagal ruošiamą aprašą)
• kelionė komfortabiliu autobusu arba mikroautobusu pagal programą
• kelionės vadovo gruzino paslaugos
• autobuso vairuotojo paslaugos
• visos papildomos kito transporto (džipų, kalnų mašinų) išlaidos Svanetijoje ir Kazbeke
• 2 pėsčiųjų žygiai: Ušgulio apylinkės, iki Čalaadi ledyno
• visos nakvynės 3 žvaigždučių viešbučiuose su pusryčiais, vakarienės daugelyje vietų
• vakarienė ir folklorinis šou restorane Tbilisyje
• nacionalinė vakarienė restorane su folkloro šou Mestijoje
• visi bilietai į mokamus objektus turistinės programos metu (išskyrus muziejus)
• kelionės vadovo iš Lietuvos paslaugos

.

Kodėl keliauti su LGMA?

Pirma: mes turime tokių kelionių organizavimo patirtį (Gruzija 2014 / 2015, Islandija 2015, Ispanija, Portugalija, Norvegija, Danija, Švedija, Suomija, Jungtinė Karalystė, Austrija, Italija, Prancūzija, Vokietija).

Antra: mes keliaujame išsamiai, geografiškai, su žygiais gamtoje.

Trečia: kelionė su specialistais ir bendraminčiais visada yra absoliutus šūvis į dešimtuką.

Ketvirta: tai optimali kelionės kaina, nes LGMA yra ne pelno siekianti organizacija.

LGMA kelionių organizavimo komitetas

LGMA kviečia geografus, ir ne tik, 2017 metais keliauti į Islandiją. Paruoštas maršrutas neturi analogų Lietuvoje, atrinkti perlai atskleis tikrąjį Islandijos grožį. Būtkite kitokiais, būkite atradėjais – keliaukite su geografais!

.

LGMA kelionės tikslas – ISLANDIJA

2015 metais LGMA surengė pirmąją ekspedicinę kelionę į Islandiją. Puikiai pasisekusi kelionė ir geri dalyvių atsiliepimai apie maršrutą paskatino kviesti geografus keliauti po šią šalį ir 2016 metais. Islandija yra ta šalis, kurioje kaip niekur kitur arčiau nuo Lietuvos galima pamatyti taip daug su geografija susijusių dalykų. Kas renkasi Islandiją su geografais – neapsirinka.

Išvykimo data: liepos pirmoji savaitė. Tiksli data paaiškės perkant grupinius bilietus.

Trukmė: 8 dienos.

Kelionės statusas: geografinė ekspedicija, kvalifikacinis seminaras (bus išduoti pažymėjimai).

Dalyviai: LGMA nariai, geografai-dėstytojai, aistringi keliautojai (besąlygiškai prielankūs geografams).

Kelionės TOPAI:

Vestmanejerio salos

Snafelsnes, Eijafjadlajokiulio ugnikalniai

Meridos, Grabroko krateriai

Strokuro geizeris

Žydroji lagūna

Vatnos ir kiti ledynai

Landmanalaugaro kalnai

lavos laukai

Šiaurės Amerikos ir Eurazijos plokščių riba

vikingų palikimas

Islandijos istorija

geoterminė elektrinė ir kasdienis islandų gyvenimas.

Kelionės pobūdis: ekspedicinis turas, nakvynės viešbučiuose ir kempinguose sąlytyje su nuostabia gamta.

Kelionės inventorius: vyksime su savo inventoriumi, jo pobūdis bus aptartas su visais keliautojais asmeniškai.

Pastaba: renkama tik viena grupė. Susirinkus daugiau dalyvių, pirmenybė bus teikiama užsiregistravusiems anksčiau.

Registracija: iki balandžio 15 d. elektroninio pašto adresu lgmakeliones@gmail.com Su kiekvienu į šią kelionę užsiregistravusiu dalyviu bus susisiekta elektroniniu paštu.

Registruojantis prašome nurodyti vardą, pavardę, miestą/rajoną, mokyklos (darbovietės pavadinimą), telefoną, asmens kodą.

Preliminari kelionės kaina (be skrydžio): 1150 EUR

Skrydžių bilietai: perkami centralizuotai, susirinkus grupei, arba, pageidaujant, savarankiškai.

Skrydis: iš Vilniaus arba Rygos.

Avansas: 500 Eur. (skrydžių bilietams ir kitoms būtinosioms išlaidoms). Avansas mokamas pasibaigus pirminei registracijai. Apie apmokėjimo tvarką bus informuoti visi kelionės dalyviai. Tikru kelionės dalyviu tampama tik sumokėjus avansinę įmoką. Atsisakius vykti į kelionę, su skrydžiais susijusios išlaidos nekompensuojamos arba taikomos įprastinės procedūros.

Maršrutas: detali programa ruošiama. Į ją bus įtraukti garsiausi pietvakarių, pietų ir pietryčių Islandijos gamtos ir kultūros objektai, pažintiniai pėsčiųjų žygiai įspūdingose kalnų vietose ir kt. Numatoma pagal galimybę visą dieną skirti Vestmanejerio salyno Heimaey salai. Tai geografinio pažinimo topas, kurio nesiūlo niekas kitas.

.

Kodėl keliauti su LGMA?

Pirma: mes turime tokių kelionių organizavimo patirtį (Gruzija 2014 / 2015, Islandija 2015, Ispanija, Portugalija, Norvegija, Danija, Švedija, Suomija, Jungtinė Karalystė, Austrija, Italija, Prancūzija, Vokietija).

Antra: mes keliaujame išsamiai, geografiškai, su žygiais gamtoje.

Trečia: kelionė su specialistais ir bendraminčiais visada yra absoliutus šūvis į dešimtuką.

Ketvirta: tai optimali kelionės kaina, nes LGMA yra ne pelno siekianti organizacija.

LGMA kelionių organizavimo komitetas

.

.

„Aušros“ gimnazija ir geografinių informacinių sistemų (GIS) lyderė Baltijos šalyse, bendrovė „Hnit-Baltic“ surengė rajoninę konferenciją „GIS kelias į mokyklą“.  Jos tikslas – aktualizuoti geografinių informacinių sistemų reikšmę šiuolaikinėje mokykloje ir šiandieniniame gyvenime, pristatyti įdomiausius Arc GIS online žemėlapius, supažindinti su GIS naujovėmis, jų pritaikymu kasdieniame gyvenime.

Konferencijoje „Aušros“ bei Žagarės gimnazijų moksleiviai pristatė net 11 pranešimų, kuriuose palietė įdomias ir naudingas ne tik lokalias, bet ir regionines bei globalias temas. Pavyzdžiui, U. Rudnickas, savarankiškai tobulindamas žinias ir GIS online seminaruose JAV, keliaujančiuosius lėtai kvietė susipažinti su mūsų rajono mitologiniais objektais, G. Armalytė pristatė pagrindinius Žagarės miesto istorijos liudininkus – senuosius šio miesto statinius, M. Pašakinskaitė, R. Kryžiūtė ir G. Vičaitė, pasidžiaugusios gimnazijos geografijos kabinete per dešimt metų sukaupta net 50 įvairių rūšių smėlio pavyzdžių kolekcija, čia parvežta iš daugelio pasaulio šalių, stengėsi atskleisti šios gamtinės medžiagos savybes ir skaitmeniniame žemėlapyje pažymėti tas pasaulio šalis, iš kurių to smėlio pavyzdžiai yra atkeliavę į Joniškį. Žagarės gimnazijos moksleiviai M. Budrys, R. Doviltis, K. Liepa, nagrinėdami Maironio kelią per Lietuvą, taip pat visa tai iliustravo ne tik įprastiniame popieriniame, bet ir skaitmeniniame žemėlapyje. Beje, tarp tų žymaus poeto lankytų vietų pateko ir Žagarė, Joniškis, Mūšos upė.

„Aušros“ gimnazijos moksleivis M. Cibulis, pernai dviračiu per 11 dienų apvažiavęs Lietuvą ir įveikęs 1200 kilometrų, taip pat sukūrė šios kelionės metu aplankytų įdomių objektų skaitmeninį žemėlapį. Vaikinas džiaugėsi nepakartojama Lietuvos gamtos įvairove ir tuo pačiu visus kvietė būti neabejingais ir Joniškio kraštui. Kadangi šie metai yra Tautinio kostiumo metai, gimnazistės I. Narvidaitė ir E. Vainilavičiūtė sudarė tautinio kostiumo žemėlapį ir visiems priminė, jog įdomią tautinių lėlių kolekciją galima pamatyti ir amatininkės A. Petrauskienės Žagarėje įkurtuose Lėlių namuose. U. Oniūnaitė ir R. Pilipūnas domisi konkūriniu jojimu. Maps Story žemėlapyje jie pateikia informaciją apie žymiausius pasaulio žirginio sporto lyderius, bet itin daug dėmesio skiria ir buvusiems gimnazijos auklėtiniams – Matui ir Kristupui Petraičiams. Lietuvoje jie jau eilę metų šioje sporto šakoje vieni stipriausių. Didžiuojamės jais! Ne mažiau buvo įdomūs ir kitų moksleivių pranešimai, pateikti skaitmeniniuose žemėlapiuose.

Konferencijoje dalyvavusi bendrovės „Hnit-Baltic“ atstovė, dr. J. Rimkuvienė, kurianti tokius skaitmeninius žemėlapius, akcentavo geografinės informacinės sistemos svarbą ir mokykloms, nes su šia sistema gyvenime dabar daugeliui tenka vis dažniau susidurti. Pasak J. Rimkuvienės, tokios programėlės moksleiviams yra labai naudingos daugelio dalykų pamokose, nes žemėlapiai su tam tikrais pažymėtais objektais suteikia visai kitą informacijos turinį, atveria platesnes galimybes matyti vieno ar kito laikmečio skalę ir patiems pabūti viso to dalyviais bei kūrėjais. „Dabar, kai plačiai srūva informacija, žemėlapis tampa ta kalba, kurią supranta visi“, – sakė J. Rimkuvienė, primindama, jog įdomesnius mokinių darbus bus galimybė pamatyti elektroninėje erdvėje, tinklapyje GISMOKYKLA, jais galės pasidžiaugti visa Lietuva.

„Aušros“ gimnazijos geografijos mokytoja G. Motiejuitė priminė, jog bendrovės „Hnit-Baltic“ ir GIS žemėlapiai į „Aušros“ gimnaziją atkeliavo prieš trejetą metų, ir dabar gimnazija yra viena iš nedaugelio šalies mokyklų, turinčių Arc GIS online licenciją. Kurdami žemėlapius, motyvuodami mokinius ieškome pavyzdžių, kaip gyvenant Joniškyje galima būti globaliu, – pasidžiaugė turiningu bendradarbiavimu su minėta bendrove geografijos mokytoja. – Jau prieš 10 metų „Aušros“ gimnazija viename TMundo tarptautiniame konkurse tarp 27 pasaulio šalių, beveik 500 dalyvių, Joniškio „Aušros“ gimnazijos mokiniai užėmė antrą vietą. Eglė Danasaitė individualioje rungtyje tame konkurse yra laimėjusi 100 eurų prizą už I vietą pasaulyje. Pernai HNIT-Baltic konkursui buvo išsiųsti 16 mūsų mokinių sudaryti skaitmeniniai žemėlapiai: K.Stasaičio, I.Gaškaus, S.Armonavičiūtės, G.Marcinkutės žemėlapiai gavo apdovanojimus. Garbės ir atsakomybės darbu vadiname suskaitmenintą buvusio mūsų mokyklos auklėtinio R. Gurskio surinktų Lietuvos vėjo malūnų nuotraukų kolekciją. Žemėlapį kūrė gimnazistė Greta Leimontaitė. Sukurta daugiau nei 100 mokinių skaitmeninių žemėlapių. Stebina darbų įvairovė, vaikų idėjos, jų kūrybiškumas. 2016-2017 m.m. Martyno Cibulio žemėlapis lyderiauja įvairiuose konkursuose Lietuvoje. Apdovanojimus pelnė ir I.Narvidaitės, E.Vainilavičiūtės, M. Pašakinskaitės, R.Kryžiūtės,  G. Vičaitės, U.Oniūnaitės, R.Pilipūno žemėlapiai. Jų darbai išsiųsti į JAV ir iš ten laukiame atsakymo. Jeigu mus jau pastebi Jungtinėse Amerikos Valstijose, vadinasi, mūsų darbas yra prasmingas, gana profesionalus.“

Parengė Birutė Čižienė

Nuotraukoje: Rajoninei konferencijai savo skaitmeninius žemėlapius pristatę „Aušros“ ir Žagarės gimnazijų moksleiviai su mokytojomis Giedre Motiejuite, Alma Kančelskiene ir bendrovės „Hnit-Baltic projektų vadove, mokslų daktare Jurgita Rimkuviene

.

.

.

Moksleivių pristatyti žemėlapiai:

Lokalieji (vietiniai)

1. Keliaujantiems lėtai. Joniškio rajono mitologiniai objektai. Ugnius Rudnickas 1gc klasė

http://arcg.is/2kpVSvG

1. Žagarės miesto istorijos liudininkai. Greta Armalytė. Žagarės gimnazija 1g klasė. Ruošė Žagarės regioninio parko direkcijos vyr. specialistė Vida Paulauskienė

http://arcg.is/2lgOLCR

1. Pasaulio smėlis.Miglė Pašakinskaitė, Roberta Kryžiūtė, Gabija Vičaitė, III g c klasė.

http://arcg.is/2fRALBp

Regioniniai (Lietuva)

1. Maironio kelias per Lietuvą.Mantvydas Budrys, Rokas Doviltis, Karolis Liepa. Žagarės gimnazija 1g klasė. Ruošė Žagarės gimnazijos mokytoja Alma Kančelskienė

http://arcg.is/2lgTwfN

1. Kelionė aplink Lietuvą.Martynas Cibulis, IV g a klasė.

http://arcg.is/2fzkOy2

1. Lietuvos malūnai. Greta Leimontaitė, 1 g a klasė

http://arcg.is/2iIEgd9

1. Tautinio kostiumo regionų žemėlapis. Tautinių lėlių kolekcija. Ieva Narvidaitė III g e ir Emilė Vainilavičiūtė III g c klasė

http://arcg.is/2ijnE80

1. Išsilaisvinimo kambariai. Rimantė Stankūnaitė ir Gabrielė Karžinauskaitė 1 g b klasė

http://arcg.is/2gTL5Wm

1. Lietuvos geležinkeliai ir jų stotys. Paulius Katiliavas ir Rokas Pocius, 1g b klasė

http://arcg.is/2iuZfRS

Globalieji  (Pasaulis)

1. Geriausi konkūrinio jojimo atstovai pasaulyje.Urtė Oniūnaitė ir Ramūnas Pilipūnas III g e klasė.

http://arcg.is/2h35Emt

1. Šunų veislių pasiskirstymas pasaulyje . Eglė Dirgėlaitė ir Solvita Pučkutė 3ga klasė

http://arcg.is/2hc7i4q

1. Pasaulio gentys. Brigita Mažuknaitė ir Viktorija Miežalytė, 3ga klasė

http://arcg.is/2gE86Lf

Islamas yra greičiausiai pasaulyje auganti religija ne tik šalyse, kuriose didžiąją dalį sudaro musulmonai, bet ir kitur. Numatoma, kad iki 2050 metų 10 proc. visų europiečių išpažins musulmonų tikėjimą, parodė naujausias ne pelno organizacijos „Pew Research Center“ atliktas tyrimas, informuoja CNN.

Tyrimas numato, kad nuo 2010 ir 2050 metų pasaulyje musulmonų padaugės 73 proc., krikščionių per tą patį laikotarpį – 35 proc., o hinduizmo sekėjų – 34 proc.

Musulmonai (wikipedia.org)
Tai reiškia, kad šiuo metu antra didžiausia pasaulio religija islamas iki amžiaus pabaigos pralenks krikščionybę ir taps didžiausia pasaulio religija.

Organizacijos teigimu, taip bus dėl to, kad musulmonės moterys turi daug daugiau vaikų, vidutiniškai 3,1 vaiko, palyginti su 2,3 vaikais, tenkančiais visų kitų religinių grupių atstovėms kartu sudėjus.

Šaltinis: technologijos.lt

Mokytojai iš Vilniaus mokyklų, UPC dalyvavo geografijos ir istorijos mokytojų organizuotoje atviroje integruotoje geografijos-istorijos pamokoje 11-12 klasėms tema „Kaip atpažinti propagandą?“.

Pamokos aktualumas. Šiuolaikinė geopolitinė situacija, didėjanti įvairių propagandos formų plėtra, naujausių technologijų ir įtikinėjimo priemonių tobulėjimas, vis labiau pažeidžia valstybės saugumą ir laisvę. Todėl labai svarbu suteikti mokiniams reikalingų žinių, kurios padėtų jiems kritiškai vertinti gaunamą didžiulį informacijos kiekį, kurio nemažą dalį sudaro propaganda.

Pamoka buvo skirta susipažinti su pačia propagandos sąvoka, jos tipais bei veikimo būdais viešoje erdvėje. Stengėmės mokiniams padėti geriau suprasti demokratijos vertybių svarbą, ugdyti pilietinę pareigą bei atsakomybę, kurios padėtų labiau užtikrinti mūsų visuomenės saugumą.

Pamokos pradžią pradėjome netradiciškai – mokytojos surengė šaržuotą komišką parodiją politine tematika. Mokiniams tai buvo netikėta, juos pralinksmino ir sudomino.

Pamokoje buvo naudojami įvairūs aktyvūs mokymo metodai: pradinė apklausa bei pamokos refleksija vyko naudojant kamuolio metimą mokiniams. Ši priemonė padėjo ne tik sužinoti, kokį supratimą mokiniai turi apie propagandą, kartu ir leido žaismingai, atsipalaidavus pradėti pamoką.

Toliau vyko trumpo informacinio filmo apie propagandos tipus peržiūra, po kurios mokiniai turėjo atlikti jiems pateiktas užduotis.

Kitoje pamokos dalyje mokiniai gautas teorines žinias turėjo pritaikyti praktiškai. Visi buvo suskirstyti į darbo grupes, kuriose turėjo atlikti bei pristatyti skirtingas užduotis:

-          šaltinių, susijusių su propagandos sklaida televizijoje, reklamoje bei spaudoje, analizė;

-          mokinių grupė turėjo suvaidinti jų sugalvotą situaciją, o likusieji mokiniai iš šio pasirodymo turėjo atspėti propagandos tipą bei jį apibūdinti;

-          poetinio kūrinio, susijusio su pamokos tema, kuriame panaudota daug metaforų, nagrinėjimas.

Mokiniams labai patiko užduotis „Detektyvas“. Šiai užduočiai atlikti reikėjo mokinių įžvalgumo, sociokultūrinių žinių, greitos reakcijos.

Po refleksijos mokiniams paskirtos įdomios namų darbų užduotys: išmanių įrenginių pagalba, jų artimoje aplinkoje, fiksuoti pastebimas situacijas, susijusias su pravestos pamokos tema.

Geografijos mokytoja metodininkė Aida Baliukevičienė

Istorijos vyr. mokytoja  Jolita Bielinytė

.

Atokiame Australijos pakrantės regione buvo aptikta „be precedento daug“ – 21 skirtingo tipo – dinozaurų pėdsakų, pirmadienį pranešė mokslininkai, kurie tą vietovę praminė australų „Juros periodo parku“.

Kvynslando universiteto ir Jameso Cooko universiteto paleontologai paskelbė, kad naujoji teritorija, kurioje aptikta dinozaurų pėdsakų, yra turtingiausia tokio tipo radavietė pasaulyje. Ji yra Vakarų Australijos Kimberlio regione, iki 140 mln. metų senumo uolienose.

Straipsnio JAV Stuburinių paleontologijos draugijos „Memoir“ serijos leidinyje pagrindinis autorius Steve’as Salisbury sakė, kad šie pėdsakai „neturi precedento pasaulyje“.

„Tai itin reikšminga, pagrindinis dinozaurų užfiksavimas vakarinėje žemyno pusėje – vienintelė galimybė pažvelgti į Australijos dinozaurų fauną pirmojoje ankstyvosios kreidos periodo pusėje, – sakė jis. – Tai itin magiška vieta – Australijos nuosavas „Juros periodo parkas“ įspūdingame laukinės gamtos fone.“

„Tarp pėdsakų yra vienintelis patvirtintas stegozaurų Australijoje įrodymas. (Ten) taip pat yra vieni didžiausių kada nors užfiksuotų dinozaurų pėdsakų“, – pridūrė jis.

Tie pėdsakai galėjo būti prarasti, nes Vakarų Australijos vyriausybė 2008 metais buvo parinkusi šį rajoną didžiulės suskystintų gamtinių dujų gamybos specialiajai zonai.

Susirūpinę tradiciniai regiono globėjai aborigenai susisiekė su S. Salisbury ir jo komanda, prašydami oficialiai ištirti jiems ten žinomus dalykus.

Mokslininkai daugiau kaip 400 valandų tyrinėjo ir registravo minimus dinozaurų pėdsakus Valmadanio rajone.

„Mums reikėjo, kad pasaulis pamatytų, kas pastatyta ant kortos“, – sakė vietos aborigenų bendruomenės pareigūnas Phillipas Roe, kuris paaiškino, kad dinozaurų pėdsakai sudaro dalį mitinio kelio, kuris tęsiasi palei pakrantę, o paskui – į žemyno gilumą ir kuriuo kažkada, „Sapnų metu“, keliavo kūrėjas Marala, emu žmogus.

Australijos aborigenai išplėtojo itin sudėtingas tikėjimų sistemas, susiejančias žemę, dvasingumą, teisę, socialinį gyvenimą ir rūpinimąsi aplinka. Mitai apie kelius, kuriais keliavo vietiniai mitiniai kūrėjai, yra perduodami iš kartos į kartą.

„Marala davė įstatymus. Jis davė šaliai taisykles, kurių mums reikia laikytis. Kaip elgtis, kad būtų išlaikyta dalykų pusiausvyra“, – sakė Ph. Roe.

Minimam rajonui 2011 metais galiausiai buvo suteiktas Nacionalinio paveldo statusas, o dujų projektas žlugo.

„Valmadanyje yra tūkstančiai pėdsakų. 150 iš jų galima užtikrintai priskirti 21 konkrečiam pėdsakų tipui, atstovaujančiam keturioms pagrindinėms dinozaurų grupėms“, – sakė S. Salisbury.

„Buvo penki skirtingi plėšrių dinozaurų pėdsakų tipai, mažiausiai šeši ilgakaklių žolėdžių zauropodų pėdsakų tipai, keturi dvikojų žolėdžių ornitopodų pėdsakų tipai ir šeši šarvuotųjų dinozaurų pėdsakų tipai“, – sakė jis.

Dauguma Australijos dinozaurų fosilijų yra rasta rytinėje žemyno dalyje.

Šaltinis: technologijos.lt

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejiniams metams, Lietuvos edukologijos universiteto geografai sukūrė internetinį žemėlapį „Kur gyveno Jūsų protėviai prieš 100 metų?“. Kviečiame žiūrėti ir dalintis žemėlapiu: http://leu.maps.arcgis.com/apps/webappviewer/index.html?id=9ee7980c543e4c3380fcb193a8a6914e

Žemėlapyje vaizduojama, kur ir kaip gyveno mūsų protėviai prieš 100 metų – tuo metu, kai kūrėsi Lietuvos Respublika. Duomenis į žemėlapį pateikė patys gyventojai, užpildydami nesudėtingą anketą: http://arcg.is/qKXXy

Dar neužpildėte anketos? Raginame tai padaryti kuo greičiau! Netrukus švęsime Šv. Velykas – tai puiki proga kartu su saviškiais prisiminti giminės istoriją, pavartyti senus nuotraukų albumus. Galbūt rasite to laikotarpio nuotraukų, kurias galėsite pateikti anketoje.

Taip pat pakvieskite pildyti anketą savo draugus, pažįstamus, kolegas, auklėtinius. Užpildytų anketų duomenys akimirksniu patenka į žemėlapį (taigi, žemėlapis yra „gyvas“, nuolat atsinaujinantis). Žemėlapyje paieška veikia ne tik pagal protėvius, bet ir pagal duomenų teikėjus bei vietoves.

Nuotraukoje – Mykolo Lugo (1880-1953) ir bajoraitės Paulinos Šilanskytės-Lugienės (1884-1930) šeima, gyvenusi Kaune. Nuotrauką pateikė proanūkė Eglė Tiškutė.

Turite klausimų ar pasiūlymų, norite patikslinti pateiktus duomenis? Kreipkitės į LEU Geografijos ir turizmo katedros lektorių Marijų Pilecką (marijus.pileckas@leu.lt)

Kviečiame visus Lietuvos geografijos mokytojus ir mokinius aktyviai dalyvauti nacionalinėje mokinių prof. Alfonso Basalyko aplinkotyros darbų konferencijoje. Darbai gali būti įvairiausi – nuo gamtinio kraštovaizdžio tyrimo iki biotechnologinių projektų.

Aplinkotyra nagrinėja įvairias problemas- žmonių populiacijos augimą, urbanizaciją, transporto kamščius,vandens trūkumą, visuomenės sveikatą,gėlo vandens taršą, atsinaujinančius energijos šaltinius,klimato kaitą,atliekų šalinimą ir perdirbimą,genetiškai modifikuotus produktus ir kt.

Jei jūsų mokiniai dalyvauja tiriamojoje veikloje ir padeda spręsti šias ar kitokias aplinkotyros problemas, kviečiame pasidalinti patirtimi, dalyvaudami nacionalinėje mokinių A.Basalyko aplinkotyros darbų konferencijoje.

Ji kasmet organizuojama Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje. A. Basalyko aplinkotyros darbų konfereėncija_NUOSTATAI_2017

Į konferenciją kviečiami visi ,kurie neabejingi mus supančiai aplinkai ir atlieka tiriamuosius darbus,juk kasdieninės aplinkos pažinimas ir jos tyrimas įdomi ir netradicinė mokiniams veikla.

Skatinkime mokinius pažinti ir sistemingai stebėti aplinką, daryti išvadas, formuokime mokinių mokslinio mąstymo ir stebėjimo įgūdžius,suteikime galimybę mokiniams susipažinti su bendraamžių vykdomais tiriamaisiais darbais, pasidalinkime gerąja darbo patirtimi.

Zita Talutienė

Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos geografijos mokytoja

Švietimo klausimai sukėlė pirmąją rimtą trintį tarp premjero Sauliaus Skvernelio vyriausybės ir Seimo. Nesutarimo kibirkštį įskėlė savavališkas Seimo Švietimo ir mokslo komiteto sprendimas pritarti Lietuvos edukologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universitetų susijungimui.

Premjeras netgi viešai suabejojo, ar jo bendražygių vadovaujamas Seimas leis imtis reformų, dėl kurių buvo susitarta rengiant Vyriausybės programą. Universitetų tinklo optimizavimas ir jo paskatintos interesų kovos dar tik prasideda, o galutinį žodį dėl pertvarkos turės tarti Seimas.

Kai kurie kompleksinio sprendimo reikalaujantys klausimai vis dar derinami darbo grupėje, tačiau Vyriausybė jau įvardija kelis konkrečius darbus, kurie pakeis švietimo sistemą.

Kaupiamojo balo sistema

Vienas iš rimčiausių pokyčių bus susijęs su kaupiamojo balo įvedimu. Nuo moksleivių bus bandoma nuimti dalį egzaminų naštos.

„Labai daug dalykų svarstoma jau dabar: nuo aukštųjų mokyklų pertvarkos iki mokytojų etatinio apmokėjimo. Išskirčiau kaupiamojo balo pasiūlymą, kaip niekam nekeliantį daug klausimų. Kai pristatome šią idėją ir visuomenei, ir mokykloms, ir bendruomenėms, visi labai pozityviai sutinka idėją, kad egzaminai nelemtų šimto procentų moksleivio ateities“, – 15min sakė premjero patarėja švietimui ir mokslui Unė Kaunaitė.

Moksleivio egzamino rezultatas sudarytų penkiasdešimt procentų jo galutinio įvertinimo, o likusi dalis susidėtų iš pažymių, brandos darbo įvertinimo, neformalių veiklų – būrelių, savanorysčių.

„Idėja yra, kad kiek įmanoma daugiau žiūrėtume į bendrą asmenybės augimą, o ne į pažymį, formalius įvertinimus, kad vertintume, kaip auga vaiko asmenybė, ko pažymys, deja, dažnai nepamatuoja“, – teigė U.Kaunaitė.

Jau rugsėjo mėnesį planuojama paleisti bandomąjį projektą, o kitais metais kaupiamojo balo principas bus įgyvendintas visose mokyklose.

Mokyklų vadovų kadencijos

Tiek Vyriausybė, tiek parlamentas sutaria dėl mokyklų vadovų kadencijų. Šiam siūlymui pritaria net ir patys vadovai. Tačiau aršiausiai diskutuojama dėl kadencijų ribojimo.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktose pataisose siūloma, kad mokyklos vadovai galėtų dirbti dvi kadencijas po penkerius metus.

Pasibaigus šioms kadencijoms vadovas galėtų ieškoti darbo kitoje mokykloje arba likti dirbti toje pačioje, tačiau jau ne kaip direktorius.

Etatinis apmokėjimas mokytojams

Naujoji Vyriausybė sieks mokėti mokytojams ne tik už kontaktines valandas, bet ir už už papildomas veiklas, kurias mokytojai šiandien ir taip daro. Šis sprendimas turėtų būti priimtas Seimo rudens sesijoje.

„Svarstoma, kad į etatinį apmokėjimą būtų įtraukti tėvų susirinkimai, pačių mokytojų mokymasis, darbų taisymas, pasiruošimas olimpiadoms ir kitos veiklos“, – kalbėjo premjero patarėja.

Ji pabrėžė, kad etatinis apmokėjimas pareikalaus daug papildomų biudžeto lėšų, tačiau tokiu būdu siekiama, kad kiekvienas mokytojas turėtų visą etatą.

„Mokytojas, dirbantis visu etatu, uždirba visai neblogai. Problema ta, kad mes turime daug mokytojų, kurie dirba po nedaug ir jų atlyginimai lieka maži. Įvedę etatinį mokėjimą leistume mokytojui ir už kitas veiklas mokykloje gauti atlygį“, – sakė U.Kaunaitė. Jos teigimu, puse etato dirbantys mokytojai tikrai nepraras savo darbo vietų.

„Direktorius mokytoją galės įdarbinti, kad ir ketvirčiu etato, jei tai yra svarbus dalykas ir mokytojas tikrai reikalingas, tačiau noras yra kiek įmanoma labiau mokytoją įdarbinti visu etatu“, – pabrėžė patarėja.

Šis sprendimas remiamas ir Estijos modeliu, kur didesnė laisvė suteikta mokyklų vadovams. Vadovai gali asmeniškai tartis su mokytoju, kaip turėtų atrodyti jo etatas, kiek valandų jis dirbs, kokių papildomų veiklų imsis ir kiek jam bus mokama. Mokytojai galės derėtis dėl savo etato.

Atostogų trukmė

Atostogų trumpinimo klausimas vis dar yra diskusijų lygmenyje, tačiau dėl jo valdžios atstovai preliminariai sutaria. Planuojama, kad bus kalbamasi ir su moksleivių atstovais.

Svarstoma atostogas keisti priklausomai nuo amžiaus grupių. Pavyzdžiui, labiausiai jos trumpėtų mažesnio amžiaus vaikams, o papildomas laikas būtų išnaudojamas projektinėms veikloms ir neformaliam ugdymui.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurga Petrauskienė praėjusią savaitę teigė, kad atostogos gali būti trumpinamos 10 ar 15 dienų.

Švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė/15min.lt nuotrauka

Ugdymo turinio peržiūra

Kol kas konkrečių priemonių dar nėra, tačiau vyriausybė kelia tikslą ir peržiūrėti ugdymo turinį. Didesnis dėmesys bus skiriamas finansiniam raštingumui, verslumui, kūrybiškumo ugdymui.

„Realybė tokia, kad jei nematuoji, tai to dalyko ir nėra mokoma“, – pastebėjo U.Kaunaitė. Jos teigimu, būtent todėl prasminga kaupiamojo balo idėja, leidžianti įtraukti naujus dalykus ir veiklas.

Savarankiškų mokymų idėja

Vyriausybės programoje sakoma, kad iki 2020 metų norima turėti apie 50 savarankiškų mokyklų. Planuojama kalbėtis su mokyklų vadovais ir klausti jų, kokių laisvių jiems trūksta.

Mokyklos, kurios įrodys, kad turi stiprų vadovą, stiprią bendruomenę, demonstruos gerus rezultatus, turės galimybę veikti savarankiškai.

„Kalbame ne apie gerus pažymius, o apie tai, kaip pats moksleivis jaučiasi“, – sakė U.Kaunaitė, ji pridūrė, kad labai svarbu, jog stiprios mokyklos atrinkimo kriterijai būtų kuo įvairesni.

Savarankiška mokykla turės finansinę laisvę, ugdymo sprendimų laisvę, ji kurs savo bendruomenę.

„Moksleivio krepšelis apibrėžia, kam kiek finansų turi skirti. Kartais geras vadovas gali ateiti ir sakyti, kad mūsų mokykloje kažko tikrai labai trūksta, bet aš negaliu tų finansų išskaidyti“, – apie sprendimų laisvės problemą kalbėjo premjero patarėja švietimo klausimais.

Sprendimus dėl aukštojo mokslo pokyčių dar pateiks darbo grupė

Aukštojo mokslo srityje konkrečių sprendimų kol kas nėra. Švietimo ir mokslo ministerija sulaukė virš keturiasdešimties pasiūlymų iš aukštųjų mokyklų, savivaldybių ir net atskirų asmenų.

Darbo grupė savo darbą pabaigs balandžio 28 dieną ir tada bus pateiktas pasiūlymas, kaip galėtų atrodyti sprendimai.

Vyriausybė aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą siekia pabaigti iki 2020 metų.

„Užsienio praktika rodo, kad tai labai sudėtingas procesas. Kai kurių universitetų sujungimas trunka ir septynerius metus“, – pabrėžė U.Kaunaitė.

Bus bandoma keisti universitetų finansavimą, vertinant ne studentų skaičių, o jų įsidarbinimą ar kitus rodiklius, taip pat finansavimas perskirstomas taip, kad dėstytojams, mokslininkams ateitų didesnė dalis.

Šaltinis: 15min.lt

Lietuva, esanti vidutinių platumų klimato juostoje, turi keturis metų laikus, kurių metų orai būna labai skirtingi. Pavyzdžiui, skirtumas tarp oro temperatūros rekordų (žemiausia – minus 42,9°C, aukščiausia – plius 37,5°C) yra daugiau nei 80 laipsnių. Šie ir kiti Lietuvos meteorologiniai rekordai su vietovėmis – pateikiamame žemėlapyje.

Didesnės raiškos žemėlapį galite pamatyti paspaudę ČIA:

Šaltinis: mapijoziai.lt