LGMA edukacinis centras skelbia registraciją į Kauno rajone, Garliavoje, sausio 11 dieną vyksiantį seminarą geografijos mokytojams aktualia Lietuvos 100 skirta tema. Prašome registruotis.

SEMINARAS: „Lietuva pasaulyje – pasaulis Lietuvoje”.

Seminaro data ir laikas: sausio 11 d., 13.00 val.

Dalyviai: geografijos mokytojai.

Seminaro turinys: apims aktualią tematiką, susijusią su 2018 metų olimpiadų tema. Pateikiami pavyzdžiai padės geriau atskleisti temos kontekstą, kryptingiau ruošti mokinius rajonų/miestų olimpiadai bei pritaikyti medžiagą dėstant geografiją mokykloje.

Seminaro vieta: Garliavos Jonučių gimnazija ir progimnazija, Vasario 16-osios g. 8, Garliava.

Seminaras vyks atnaujintame Alfonso Basalyko vardo geografijos kabinete.

Seminaro statusas: aprobuotas kvalifikacinis renginys. Dalyviams bus išduoti kvalifikaciniai pažymėjimai.

Seminaro trukmė: 6 val.

Seminaro kaina: finansuojama iš mokykloms skirtų lėšų mokytojų kvalifikacijai kelti.

Dalyvių skaičius: neribojamas.

.

Registracija: lgmaedukacija@gmail.com iki sausio 10 dienos.

Registruojantis būtina nurodyti:

• vardą, pavardę;
• mokyklą.

LGMA edukacinio centro informacija

Gerbiamieji mokytojai, dėstytojai, moksleiviai, visi šios svetainės lankytojai. Žemė dar kartą apsisuko aplink Saulę ir mes vėl žengiame į Naujuosius metus – 2018 po Kristaus gimimo.

Lietuvos geografijos mokytojų asociacija, sveikindama Jus, linki štai ko:

• švęsti Lietuvos Nepriklausomybės 100 ir tuo didžiuotis;
• saugoti ir rūpintis savo sveikata;
• daryti gerus darbus ir jais dalytis su kitais;
• mylėti savo darbą;
• siekti žinių ir pažinimo;
• keliauti arti ir toli;
• šypsotis vieni kitiems;
• būti laimingais;
• mylėti vieniems kitus;
• būti atlaidiems ir mažiau kritiškiems;
• džiaugtis gyvenimu, kuris yra tik vienas.

Su Naujaisiais!

LGMA olimpiadų komitetas skelbia 2018 metų geografijos olimpiadų ir konkursų tvarkaraštį bei Rajonų/miestų ir Lietuvos mokinių geografijos olimpiadų temą bei programą.  

2018 metai

.

ADVENTUR Geografijos žinių konkursas

Mokiniams konkursas vyks sausio 26 dieną parodos ADVENTUR 2018 metu 5 salės 2 aukšte, konferencijų salėje 5.1. Pradžia 12.00 val.

Registracija pradėta, žr. atskirą pranešimą.

Antrą kartą Geografijos žinių konkursas vyks ir suaugusiems. Sausio 26 dieną parodos ADVENTUR 2017 metu 5 salės 2 aukšte, konferencijų salėje 5.1. Pradžia 17.00 val.

Registracija pradėta, žr. atskirą pranešimą.

Parodos ADVENTUR 2018 tema – KELIAUK KITAIP!

.

VII geografijos olimpiada MANO GAUBLYS: 2018

Olimpiada „Mano gaublys” 6-8 bei 9-12 klasių mokiniams įtraukta į Neformaliojo švietimo centro Olimpiadų skyriaus renginių grafiką ir turi oficialaus renginio statusą.

Olimpiados data:

6-8 klasės: vasario 28 d. (trečiadienis).

9-12 klasės: kovo 1 d. (ketvirtadienis).

Tvarka: Platesnė informacija ir registracija bus skelbiama artėjant renginiui.

.

Rajonų / miestų geografijos olimpiada

Data: kovo 7 d. (trečiadienis)

Olimpiados tema: „Lietuva pasaulyje – pasaulis Lietuvoje”

XXX_olimpiados_PROGRAMA_2018 (atsisiuntimui, word byla)

Dėmesio: 2018 metų sausio mėnesį LGMA edukacinis centras tradiciškai organizuos kvalifikacinius seminarus, skirtus 2018 metų Geografijos olimpiadai. Numatomos vietos: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai. Paskelbus informaciją, prašome registruotis. Turite pageidavimų, kad renginys įvyktų arčiau Jūsų – informuokite lgmainformacija@gmail.com

.

Tvarka: Platesnė informacija bus skelbiama artėjant renginiui

.

XVIII Nacionalinis Česlovo Kudabos geografijos konkursas 6–12 klasių mokiniams

Data: bus paskelbta

Vieta: LEU Gamtos mokslų fakultetas, Vilnius

Tvarka: Registracija bus skelbiama nuo vasario mėnesio.

.

Atranka į V Baltijos šalių ir XV Pasaulinę geografijos olimpiadą

Data: priklausys nuo datos, kada Pasaulinės olimpiados organizatoriai reikalaus pateikti galutinį vardinį dalyvių sąrašą. Jeigu atranka vyks iki Respublikinės olimpiados, į atranką bus kviečiami 2017 metų Respublikinės olimpiados prizininkai. Jeigu atranka vyks po 2018 metų Respublikinės olimpiados, tada joje galės dalyvauti tos olimpiados bei 2017 metų medalininkai.

Vieta: Vilnius, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC)

Dalyviai: artėjant renginiui, bus paskelbtas atrankos dalyvių sąrašas

.

Geografijos naktis

Data: balandžio 6 d. (penktadienis)

Daugiau informacijos artėjant renginiui bus paskelbta atskiru straipsniu www.geografija.lt

XXX Lietuvos mokinių geografijos olimpiada

Data: gegužės 3-5 d.

Vieta: Kaunas

Olimpiados tema: „Lietuva pasaulyje – pasaulis Lietuvoje”

XXX_olimpiados_PROGRAMA_2018 (atsisiuntimui, word byla)

Tvarka: Šiais metais ir toliau galios 2013 metais įvesta naujoji dalyvių atrankos tvarka, kurios tikslas – sudaryti galimybes dalyvauti šiame olimpiados ture stipriausiems mokiniams. Dalyvių sąrašą tvirtins Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro olimpiadų skyrius. Kaip ir praėjusiais metais, bus išvestas praeinamasis balas, o galutinis dalyvių sąrašas bus sudarytas tik po atidžios 2018 m. visų savivaldybių rezultatų protokolų analizės. Laiku arba visai nepateikusios protokolų savivaldybė, negalės siųsti savo dalyvių į olimpiadą, net jeigu mokinių rezultatai atitiks praeinamojo balo ribą. Platesnė informacija apie kitų metų Lietuvos mokinių olimpiados tvarką bus paskelbta artėjant renginiui.

Dėmesio: LMNŠC nutarimu 2018 metais po praeinamojo balo paskelbimo visos rajonų ir miestų vertinimo komisijos per nustatytą dienų skaičių privalės atsiųsti į LMNŠC praeinamojo balo ribą įveikusių mokinių darbus. LMNŠC paskirta komisija peržiūrės visus darbus ir tik tada patvirtins galutinį Respublikinės olimpiados dalyvių sąrašą. Vėluojantys reikalingus duomenis pateikti rajonai ir miestai automatiškai bus šalinami iš protokolo.

.

V Baltijos šalių geografijos olimpiada

Data: birželis

Vieta: Gardinas, Baltarusija

Dalyviai: 8 moksleivių komanda

XV Pasaulinė geografijos olimpiada

Data: liepos 31 – rugpjūčio 6 d.

Vieta: Kanada, Kvebekas

Dalyviai: 4 moksleivių komanda bus atrinkta per atranką

.

Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos

Olimpiadų organizavimo komitetas

Lietuvos geografijos mokytojų asociacija kartu su tarptautine turizmo paroda ADVENTUR 2018 bei Valstybiniu turizmo departamentu skelbia registraciją į trečiąjį Geografijos žinių konkursą 6-12 klasių moksleiviams ir kviečia 2018 m. sausio 26 dieną nemokamai apsilankyti Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO.

Šių metų parodos tema – KELIAUK KITAIP

PARODOS ADVENTUR 2018 AKCENTAS – ŠVENČIANTI LIETUVA

.

Paroda ADVENTUR 2018 veiks penkiose teminėse salėse: „Atrask Pasaulį, „Pažink Lietuvą“, „Autentiška Lietuva”, „Švenčianti Lietuva”, „Poilsiauk aktyviai“

.

Konkurso laikas ir vieta:

Konkursas vyks sausio 26 dieną parodos ADVENTUR 2018 metu 5 salės 2 aukšte, konferencijų salėje 5.1.

.

Konkurso turinys

Konkurso klausimai apims Lietuvos, Europos ir pasaulio turizmą. Šiandieniniai turistai kelionėse neapsiriboja vien tradicinėmis lankytinomis vietomis, o vis dažniau ieško unikalių patirčių ir įspūdžių – nuo vyno kelių, kino filmų ar knygų scenarijais grįstų maršrutų, interaktyvių edukacinių programų, iki ekstremalių ar solo kelionių. Kadangi šių metų parodos akcentas – Švenčianti Lietuva, konkurse gali būti užduočių ir šia tema.

.

Konkurso forma

Konkurso klausimai vienas po kito bus perskaitomi ir demonstruojami didžiuliame ekrane. Dauguma klausimų bus iliustruoti. Visi dalyviai gaus atsakymams fiksuoti skirtus lapus (ATSAKYMŲ LAPAS), į kuriuos reikės įrašyti teisingus atsakymus arba pažymėti teisingą atsakymą žyminčią raidę.

Mokiniams reikės atsakyti į 30 klausimų (klausimų skaičius abejoms mokinių kategorijoms tas pats).

.

Konkurso dalyviai

Konkurse kviečiami dalyvauti 6-12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos. Dalyviai varžysis dviejose kategorijose: 6-8 klasių mokiniai; 9-12 klasių mokiniai.

Kiekvienoje kategorijoje bus registruojama iki 400 moksleivių.

.

Konkurso dalyvių atranka

6-8 klasių kategorija: viena mokykla į konkursą gali registruoti iki 3 mokinių iš vienos klasės srauto, t.y. iš viso ne daugiau kaip devynis mokinius.

9-12 klasių kategorija: viena mokykla į konkursą gali registruoti iki 3 mokinių iš vienos klasės srauto, t.y. iš viso ne daugiau kaip dvylika  mokinių.

.

Dalyvių registracija

Registracijos pradžia – 2018 m. sausio 2 diena

Registracijos pabaiga – 2018 m. sausio 23 diena

Registruoti moksleivius į konkursą gali tik mokytojai. Registracija vyksta šiuo adresu: lgmakonkursas@gmail.com

Registruojant mokinius būtina užpildyti šią registracijos anketą:

Registracijos_anketa_-ADVENTUR_2018_Geografijos_ziniu_konkursas

.

Konkurso darbo laikas

11.30–12.00 val. Konkurso dalyvių registracija (prašome visų dalyvių iki 11.00 val. nekilti į antrą aukštą).

12.00-13.00 val. 6-8 klasių moksleivių konkursas

13.00-14.00 val. 9-12 klasių moksleivių konkursas

14.00-14.45 val. Geografijos pamoka kitaip

15.00 val. Moksleivių konkurso nugalėtojų paskelbimas ir apdovanojimas

.

Moksleiviams ir mokytojams ADVENTUR paroda taps gyva, interaktyvia geografijos pamoka, kurioje laukia neatrasti Lietuvos ir pasaulio kampeliai, susitikimai su garsiais keliautojais, jų pasakojimai ir patyrimai.

Suplanuokite ekskursijas ir išvykas su mokiniais parodoje „ADVENTUR 2018“, pažinkite Lietuvą ir pasaulį, perkeldami pamokas už mokyklos ribų.

Daugiau informacijos apie ADVENTUR 2018 – www.litexpo.lt, adventur@litexpo.lt.

.

Mokinių (pamokos dalyvių bei konkurso „sirgalių”) ir mokytojų, vykstančių į parodą, skaičius neribojamas.

LGMA ir LITEXPO informacija

LGMA edukacinis centras skelbia registraciją į Klaipėdoje sausio 17 dieną vyksiantį seminarą geografijos mokytojams aktualia Lietuvos 100 skirta tema. Prašome registruotis.

SEMINARAS: „Lietuva pasaulyje – pasaulis Lietuvoje”.

Seminaro data ir laikas: sausio 17 d., 13.00 val.

Dalyviai: geografijos mokytojai.

Seminaro turinys: apims aktualią tematiką, susijusią su 2018 metų olimpiadų tema. Pateikiami pavyzdžiai padės geriau atskleisti temos kontekstą, kryptingiau ruošti mokinius rajonų/miestų olimpiadai bei pritaikyti medžiagą dėstant geografiją mokykloje.

Seminaro vieta: Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centras, Baltijos pr. 51, Klaipėda.

Seminaro statusas: aprobuotas kvalifikacinis renginys. Dalyviams bus išduoti kvalifikaciniai pažymėjimai.

Seminaro trukmė: 6 val.

Seminaro kaina: finansuojama iš mokykloms skirtų lėšų mokytojų kvalifikacijai kelti.

Dalyvių skaičius: neribojamas.

.

Registracija per sistemą: www.semiplius.lt

.

Registracija: lgmaedukacija@gmail.com iki sausio 10 dienos.

Registruojantis būtina nurodyti:

• vardą, pavardę;
• mokyklą.

LGMA edukacinio centro informacija

Lietuvos geografijos mokytojų asociacija, kartu su LITEXPO ir Valstybiniu turizmo departamentu, kviečia gyventojus iš visos Lietuvos registruotis bei dalyvauti Geografijos žinių konkurse „KELIAUK KITAIP“.

Geografijos žinių konkursas vyks 2018 m. sausio 26 dieną, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, Laisvės pr. 5, 5 salės 2 aukšte, konferencijų salėje 5.1.

Šių metų parodos tema – KELIAUK KITAIP – kelionių įspūdžiai per maisto ragavimą, gastronominis turizmas, pasaulio bei Lietuvos regionų pažinimas per kulinarinį paveldą.

Konkurso dalyviai

Konkurse kviečiami dalyvauti vyresni nei 19 metų suaugusieji gyventojai iš visos Lietuvos.

.

Dalyvių registracija

Registracijos pradžia 2018 m. sausio 4 d. Registracijos pabaiga 2018 m. sausio 24 d.

Registracija vyksta šiuo adresu: lgmakonkursas@gmail.com

Registruojantis būtina nurodyti: vardą, pavardę, amžių, gyvenamosios vietos adresą, profesiją, el. pašto adresą, mobilųjį telefoną.

.

Konkurso darbo laikas:

Sausio 26 d. 16.00 val. Konkurso dalyvių registracija

16.30–17.30 val. Suaugusiųjų Geografijos žinių konkursas

18.00 val. Konkurso nugalėtojų paskelbimas ir apdovanojimas

Daugiau informacijos apie ADVENTUR 2018 – www.litexpo.lt, adventur@litexpo.lt.

LGMA edukacinis centras ir Šiaulių miesto savivaldybės švietimo centras skelbia registraciją į Šauliuose sausio 24 dieną vyksiantį seminarą geografijos mokytojams aktualia Lietuvos 100 skirta tema. Prašome registruotis. Į renginį kviečiami mokytojai iš viso regiono.

SEMINARAS: „Lietuva pasaulyje – pasaulis Lietuvoje”.

Seminaro data ir laikas: sausio 24 d., 13.00 val.

Dalyviai: geografijos ir ekonomikos mokytojai

Seminaro turinys: apims aktualią tematiką, susijusią su 2018 metų olimpiadų tema. Pateikiami pavyzdžiai padės geriau atskleisti temos kontekstą, kryptingiau ruošti mokinius rajonų/miestų olimpiadai bei pritaikyti medžiagą dėstant geografiją mokykloje.

Seminaro vieta: Šiaulių miesto Švietimo centras, Pakalnės 6a, Šiauliai, 26 auditorija.

p.s. Automobilių aikštelė prie ŠC dažnai yra perpildyta ir “įgrūsta” tarp namų. Nemokamą erdvesnę aikštelę automobiliui galima rasti prie “Šiaulių” viešbučio (atstumas iki ŠC 250 metrų).

Seminaro statusas: aprobuotas kvalifikacinis renginys. Dalyviams bus išduoti kvalifikaciniai pažymėjimai.

Seminaro trukmė: 6 val.

Seminaro kaina: 15 eurų (finansuojama iš mokykloms skirtų mokytojų kvalifikacijos lėšų).

Dalyvių skaičius: neribojamas.

.

Registracija per sistemą: www.semiplius.lt

.

LGMA edukacinio centro informacija

LGMA edukacinis centras skelbia registraciją į Vilniuje, sausio 23 dieną vyksiantį seminarą geografijos mokytojams aktualia Lietuvos 100 skirta tema. Prašome registruotis. Į renginį kviečiami mokytojai iš viso regiono.

SEMINARAS: „Lietuva pasaulyje – pasaulis Lietuvoje”.

Seminaro data ir laikas: sausio  23 d., 13.00 val.

Dalyviai: geografijos mokytojai.

Seminaro turinys: apims aktualią tematiką, susijusią su 2018 metų olimpiadų tema. Pateikiami pavyzdžiai padės geriau atskleisti temos kontekstą, kryptingiau ruošti mokinius rajonų/miestų olimpiadai bei pritaikyti medžiagą dėstant geografiją mokykloje.

Seminaro vieta: Lietuvos edukologijos universitetas, Gamtos fakultetas, A11 auditorija.

Seminaro statusas: aprobuotas kvalifikacinis renginys. Dalyviams bus išduoti LGMA partnerio – Trakų rajono švietimo centro kvalifikaciniai pažymėjimai.

Seminaro trukmė: 6 val.

Seminaro kaina: 15 eurų (finansuojama iš mokykloms skirtų lėšų mokytojų kvalifikacijai kelti).

Dalyvių skaičius: neribojamas.

.

Registracija: lgmaedukacija@gmail.com iki sausio 22 dienos.

Taip pat kvalifikaciniams pažymėjimams gauti būtina registruotis: https://goo.gl/zscacm

LGMA edukacinio centro informacija

Didžiulė Etiopijos teritorija stipriai paveikta žmonių ūkinės veiklos: paversta dirbamaisiais laukais arba ganyklomis. Sparčiai daugėjant gyventojų (2 proc. per metus), tiksliau, vykstant demografiniam sprogimui, sparčiai kertami miškai, be saiko didinamos galvijų bandos (galvijai yra pagrindinis žmonių turtas, nes žemės nuosavybės Etiopijoje nėra). Beatodairiškai eksploatuojant žemę, daugelyje vietų atsiveria piktžaizdės – nuganyti, nutrypti plotai, degradavę dirvožemiai ir pats kraštovaizdis. Prie dirvožemių degradacijos prisideda ir lietūs, kurie paprastai iškrinta liūtimis ir spartina eroziją. Degradavusių dirvožemių ypač daug pietinėje šalies dalyje, kur gyvena gentys, besiverčiančios klajokline bei sėsliąja gyvulininkyste.

Kadangi maždaug 80 procentų šalies gyventojų neturi elektros ir medieną naudoja kaip pagrindinį kurą, Etiopija, beje, kaip ir daugelis kitų Afrikos šalių, didžiąją dalį miškų iškirto dar XIX a. pabaigoje. Šalies vyriausybė mėgina atsodinti kalnus miškais ir tokių kraštovaizdžių po truputį šalyje daugėja. Tačiau sodinama daugiausia eukaliptų, kurie greitai auga, jų puiki mediena, tinkama ne tik kurui, bet ir statyboms, tačiau eukaliptai turi ir neigiamą poveikį aplinkai – jie kaip siurbliai ištraukia labai daug požemio vandens, dėl to sausesnėse srityse per kurį laiką pastebimai nukrinta gruntinio vandens lygis, kas kelia naujų problemų žmonėms. Šalies vyriausybė deda pastangų įvairinti atsodinamų miškų rūšinę medžių įvairovę.

Britų klinikų lyginimo tinklapis „Clinic Compare“ sudarė nesveikiausių pasaulio šalių reitingą, rašoma „Business Insider“.

Joniškio „Aušros“ gimnazijos mokiniai ir mokytojai pradėjo ciklą pamokų, skirtų Lietuvos šimtmečiui. Grupė 11-12 klasių mokinių, su dėstančiais mokytojais išvyko į socialinių mokslų integruotą edukacinę pamoką „Valstybės pažinimas – Vilniaus miesto zonos „Nuo senamiesčio iki čigonų taboro“.

Laisvą 2017-11-25 šeštadienio dieną suplanuotoje pamokoje užtrukome ilgiau nei 12 valandų. Tikslas – suorganizuoti ir pravesti istorijos-geografijos veiklas kitoje aplinkoje – Vilniuje.  Siekiame motyvuotus vyresnių klasių mokinius, paskatinti istorijos-geografijos kitokia, kitoje aplinkoje vykstančia pamoka.

Prieš ekskursiją mokiniai studijavo Vilniaus miesto funkcines zonas, priemiesčio raidą, reljefą, hidrografiją, miškų išsidėstymą, rinko informaciją apie Vilniaus taborą. Po ekskursijos refleksijai skyrėme bendrą aptarimą, papildėme turėtą informaciją, darėme išvadas. Džiaugėmės tokių pamokų nauda, pagalba, kurią suteikė profesorė D.Krupickaitė, gidė Dalia VU senuosiuose rūmuose, buvusi mokyklos mokinė menininkė Jolita Vaitkutė. Linksmas Keistuolių teatro humoristinis muzikinis bardų ir intelektualios tautosakos pasakojimas apie Vilniaus ir Lietuvos raidą keistuoliškai apibendrino visos dienos kelionę.

Mokytojai ir mokiniai po ekskursijos papildėme informaciją ir viską kartu sudėjome į straipsnį.

Pamokos programa:

1. Urbanistinis Vilnius. Ekskursija po Vilniaus miesto zonas „Nuo senamiesčio iki čigonų taboro“.
2. Ekskursija į VU senuosius rūmus.
3. Lietuvos prezidentūra ir Valstybės pažinimo centras.
4. Jolitos Vaitkutės paroda Vilniaus rotušėje,  skirta Nepriklausomybės šimtmečiui “100 žemės apkabinimų”
5. Spektaklis „Šv. Kormorano programa „Paskalos ir padavimai“ Keistuolių teatre.

Geografė, geografijos mokslų daktarė, Vilniaus Universiteto profesorė Dovilė Krupickaitė sutiko mums parodyti kitokį Vilnių: su jo savita urbanistine raida, priemiesčio formavimosi ypatumais, gamtine įvairove, provincijos mokiniams nematytais socialiniais „perliukais“. Profesorė pasakojo apie miesto raidą, istoriją, hidrografijos ir reljefo įtaką urbanistiniam formavimuisi. Aptarti pramoniniai rajonai, „stalininiai“ ir „chruščiovo“, vėlesnio laikotarpio laikų miegamieji rajonai, šiuolaikinė architektūra, namų statybos pokyčiai, statymo kultūra, darbo kokybė ir  žmonių gyvenimo sąlygų niuansai. Pabrėžta, kad istoriniai ir politiniai aspektai lėmė miesto raidos kaitą, jo skirtumus.

Ukmergės gatve atvykome mums įprastu maršrutu pervažiuodami nuolat besikeičiančius miegamuosius rajonus Pašilaičius, Šeškinę. Besileidžiant nuo Šeškinės kalno senamiesčio vaizdą uždengia nauji Saltoniškių daugiaaukščiai biurų pastatai.

Konstitucijos prospektu kertame Vilniaus CVR kvartalą, įsikūrusį dešiniajame Neries upės krante. Architektų brolių V. ir A. Nasvyčių dar sovietmečiu (1983m.) projektuotas pirmasis Lietuvos dangoraižis – 22 aukštų  viešbutis „Lietuva“. Dabar tai Radisson Blu Hotel Lietuva – keturių žvaigždučių viešbutis. Pastatas greta dabartinių Vilniaus dangoraižių atrodo gana kukliai. Kalbėta, kad tuo laikotarpiu architektai, projektavę naujus pastatus, laikėsi taisyklės, kad jie negali būti aukštesni nei aukščiausių Vilniaus miesto bažnyčių bokštai. Šiandien galioja kitos taisyklės. Konstitucijos prospekte nemažai aukštesnių pastatų, o 2004 m. iškilęs kompleksas Europa verslo centras arba Europos bokštas – aukščiausias dangoraižis Baltijos šalyse, turintis 33 aukštus.

Antakalnio mikrorajonas  – „žaliausias” miesto rajonas – miškai ir parkai sudaro 70% teritorijos, dėl to šis mikrorajonas turėjo puikias sąlygas rekreacijai vystyti. Tai vienas seniausių prestižinių miesto rajonų, su patogia infrastuktūra, susisiekimu. Jame daug sovietinės statybos namų, kur butai vis dar gana brangūs dėl puikios vietos ir geros Antakalnio mikrorajono reputacijos.

Olandų žiedu, link Pučkorių, pravažiuojame Užupio pakraštį. Paupio, Markučių senieji industriniai pastatai šliejasi sąlyginai arti miesto centro. Čia pramoninių pastatų būta jau XVII – XVIII a. (popieriaus fabrikas), sovietiniais laikais – verpimo ir audimo fabrikas „Audėjas“, gelžbetonio konstrukcijų gamykla, kitos įmonės.

Pučkorių atodangoje – stotelėje užduotis moksleiviams – išstudijuoti informacinius stendus, atlikti pateiktas užduotis. Miškingose vietovėse „slepiasi“ ne tik Pučkorių palivarko pastatai, kuriuose XIV a. gyveno dvarininkai, patrankų liejyklos griuvėsiai. Skaitmeniniai žemėlapiai atveria miškų užmaskuotas sovietinio laikotarpio metalinių garažų gatveles.

Pravažiuojame Naująją Vilnią. Mikrorajono raidai įtakos turėjo nutiestas geležinkelis. Pirmosios gamyklos buvo statomos jau XVIIa. XIX a. pabaigoje įkurti medžio apdirbimo, odų, mielių, dalgių, peilių ir pasagvinių fabrikai. 1940-1941 m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į Sibirą tremtin buvo vežami pirmieji lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės.

Džiaugsmo gatve privažiavome uždarų gyvenviečių („gated community“) kvartalus. Tai šiuolaikinių privačių namų aptvertos teritorijos, nulemiančius kvartalo žmonių saugumą, iš dalies ribojančios rekreacijos ar aplinkos priežiūros individualumą. Tokių uždarų gyvenviečių skaičiaus augimas būdingas daugelyje pasaulio regionų – tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, kur specialiais atitvarais stengiamasi atsiriboti nuo skurdžiau gyvenančių žmonių, išvengti galimų vagysčių. Įvardijame tokių kvartalų privalumus, ieškome trūkumų ir problemų.

Pravažiavome Pavilnio sodų teritorijas. Sodų zonose besikuriantys gyventojai patiria nemažai sunkumų, susijusių su netinkama infrastuktūra – vandentiekio ir nuotėkų sistemomis, užterštais gruntiniais vandenimis, tankiai užstatytomis teritorijomis, nesutvarkytomis kelio dangomis.

Pravažiuojame Skaidiškes ir Rudaminą – sąlyginai dideles gyventojų skaičiumi priemiesčio gyvenvietes. Skaidiškės ir Rudamina – kaimai, kiekvienas jų turintis apie 4000 gyventojų. Lyginame: Žagarė – miestas, dabar turintis tik 1700 gyventojų. 1912 m. Žagarėje gyveno apie 12 000 gyventojų. 1980 m.  apie 2000 gyventojų. Analizuojame informaciją, aptariame pokyčių priežastis, tendencijas. Kodėl Skaidiškės ir Rudamina kaimai? Kodėl Žagarė, turinti mažiau gyventojų, miesto tipo gyvenvietė? Gaila, bet Žagarė – vienas intensyviausiai mažėjančių Lietuvos miestų.

Kertame Salininkus. Kirtimai – Vilniaus miesto dalis, esanti į pietus nuo centro. Čia gausu pramonės įmonių, rytuose – Vilniaus oro uostas. Kokią įtaką gyventojams daro netoliese esantis oro uostas? Įvardijame oro uosto taršos šaltinius. Kirtimai išsidėstę tarp Naujininkų šiaurėje, Užusienių ir Dilgynės vakaruose, Užusienių miško pietuose. Pramonės įmonių ir sandėliavimo patalpų gausą rajone sąlygoja patogus susiekimas, kelių infrastruktūra, nutiestas geležinkelis. Kirtimuose yra didžiausias Lietuvoje čigonų taboras. Aptariame socialines problemas, būdingas rajonui, įvardijame priežastis.

Apvažiavome Vilniaus miesto Lazdynų mikrorajoną, kuriame net negalėjome įtarti, gyvena kelis kartus daugiau gyventojų, nei mūsų gimtajame Joniškyje. Lazdynų mikrorajonas buvo vienas pirmųjų blokinių mikrorajonų Lietuvoje. Statomas, atsižvelgiant į gamtinį išskirtinumą – savitą reljefą, miškingas apylinkes. Architektūriniai ir urbanistiniai sprendimai, išlaikantys sąryšį su gamta, buvo įvertinti Lenino premija.

Gaila, kad intensyvi dienos programa, neleido dar detaliau „išstudijuoti“ Vilniaus, jo mikrorajonų ir priemiesčio. Nuoširdžiai dėkojame prof. D. Krupickaitei už mums dovanotą unikalią pažintį su sostine.

Galiausiai pasiekiame  senamiestį ir patraukiame  Vilniaus universiteto link. Prieš mus – vienas seniausių universiteto pastatų ansamblių – trijų aukštų dar 1570 m. įkurta ir iki šių dienų autentiškose patalpose veikianti biblioteka. Gidė Dalia praveda ekskursiją ir pristato istorines sales.  Pirma – Pranciškaus Smuglevičiaus su freska išlikusia nuo XVII a., vaizduojančia Mergelę Mariją, savo apsiaustu gaubiančią Universiteto profesorius jėzuitus. Salėje nuolatos rengiamos unikalios ekspozicijos iš bibliotekoje saugomų kolekcijų. Toliau kylame į Baltąją salę, kurioje anksčiau buvo observatorija. Apžiūrime eksponatus ir bandome atpažinti senuosius astronomijos prietaisus. Viena smagiausių užduočių – įlipti į observatorijos bokštelį, iš kurio atsiveria pasakiškas vaizdas su Vilniaus bažnyčių smailėmis, puošniu senamiesčiu, beslenkančiu Gedimino kalnu. Aptariame, kaip žmogaus veikla ir gamtos sąlygos gali daryti įtaką kraštovaizdžiui.

Apžiūrime 3 iš 13 universiteto kiemelių: Observatorijos, M. K. Sarbievijaus ir Didįjį. Pastarajame aptariame pastatų architektūrą ir atkreipiame dėmesį į dominuojančius stilius ( renesanso, baroko ir klasicizmo), jiems būdingus bruožus. Pasigrožėję varpine, kurios antrame aukšte yra vienintelė Baltijos šalyse Fuko švytuoklė, pasukame į vieną seniausių ir įdomiausių Vilniaus šventovių. – Šv. Jonų bažnyčią, įsteigtą dar  1386 m., Lietuvos krikšto išvakarėse. Sklypą bažnyčios statybai savo privilegija suteikė pats karalius Jogaila. Bažnyčios viduje pasigrožime vienintele tokia Lietuvoje dešimties altorių kompozicija, didžiausiais Lietuvos vargonais, atkurtais puikiais presbiterijos vitražais, memorialiniais paminklais bei koplyčiomis. Šioje šventovėje visų Vilniaus universiteto fakultetų absolventams įteikiami diplomai, liudijantys įgytą išsilavinimą.

Filologijos fakultetas pasitinka Devynių mūzų vestibiuliu. Trijose sienose sgrafito technika dailininkas R. Gibavičius atvaizdavo senovės graikų meno, mokslo mūzas, o ketvirtoje – mūzų motiną deivę Mnemosinę. Užduotis mokiniams: atpažinti ir įvardyti mūzas. Kitoje salėje apžiūrime dar vieną to paties autoriaus darbų ciklą – istorinius įžymių Lietuvos rašytojų, dailininkų, kultūros veikėjų portretus. Penkiolika figūrų pavaizduoti su tam tikromis jų asmenybę ir veiklą apibūdinančiomis detalėmis, to laikmečio kostiumais. Mokiniai, apžiūrėję freskas,  turi įvardyti bent penkias atpažintas asmenybes.

Apsilankymą Vilniaus universitete užbaigiame Lituanistikos centre. Jo vestibiulį puošia įspūdinga 1976 – 1985 m. dailininko P. Repšio sukurta freska „Metų laikai“. Visoje erdvėje išsidėsčiusi freska vaizduoja lietuvių mitologiją ir atskleidžia tautinę pasaulio sandaros koncepciją. Viršuje – dievybės, sienose – kalendorinės šventės ir metų laikams būdingi darbai… Net ir langų piešiniai čia dokumentiniai (lietuviškos architektūros pavyzdžiai, tautiniai kostiumai, S. Daukanto tekstų apie lietuvių kalbą fragmentai…).

Prabėgomis apžiūrėję ekspoziciją Valstybės pažinimo centre, skubame į Vilniaus rotušę. Joje joniškietės menininkės Jolitos Vaitkutės paroda, skirta Nepriklausomybės šimtmečiui „100 žemės apkabinimų”. Penkių instaliacijų ekspozicija „Šimtas žemės apkabinimų“ tai pirmoji Jolitos Vaitkutės ciklo dalis, skirta Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Joje atkurtos penkios Lietuvos ryškios asmenybės: filosofas Stasys Šalkauskis, partizanas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kunigas tėvas Stanislovas, rašytoja Jurga Ivanauskaitė ir dainininkas Vytautas Kernagis. Visus šių žmonių portretus Jolita Vaitkutė sukūrė iš žemės. „Žemė valstybės atkūrimo šimtmečio kontekste turi simbolinį pradą“,- sako kūrėja. Tai konceptualus objektas, jungiantis žmogų su tėvyne. Jolitai dovanų atvežėme žemės iš Joniškio „Aušros“ gimnazijos sodo. Neatsitiktinai, nes Jolita – mūsų gimnazijos mokinė.

Programą baigiame Keistuolių teatre, kur su didžiausiu pasimėgavimu žiūrime Šv. Kormorano šešėlinio humoro klubo pasirodymą „Paskalos ir padavimai“.  Linksmas Keistuolių teatro humoristinis muzikinis bardų ir intelektualios tautosakos pasakojimas apie Vilniaus ir Lietuvos raidą. Nuotaikingas spektaklis keistuoliškai apibendrino visos dienos kelionę.

Vilma Kubilinskaitė (istorija), Giedrė Motiejuitė (geografija),  Joniškio „Aušros“ gimnazija

Likus mėnėsiui iki akurtos Lietuvos 100-mečio jubiliejaus LGMA pristato ir periodiškai talpins straipsnių seriją apie pasaulyje išsisklaidžiusias, tačiau tautiškai sutelktas lietuvių išeivių bendruomenes ir jų paveldą

Užsienyje gyvena virš milijono lietuvių kilmės žmonių. Dauguma jų už šalies ribų pateko ne vienu laiku ir skirtingais būdais. Kaip beveik 3 milijonus gyventojų turinčiai valstybei tai yra itin didelis skaičius. Užsienio lietuviai visada buvo ir yra neatskiriama tautos dalis.

Lenkų, vokiečių, žydų ar rusų tarpe yra populiaru lankyti su jų istorija susijusias vietas, tarp jų ir esančias Lietuvoje. Tačiau lietuviai dar nėra atradę savojo paveldo užjūriuose, net internete informacijos labai mažai.

Štai Amerikoje gausu nuostabių lietuviškų šimtamečių bažnyčių ištapytų lietuviškais užrašais, tautinėmis freskomis kaip „Mindaugo karūnavimas“; lietuvių kapinių (JAV palaidotas ne vienas žymus žmogus, pvz. prezidentas Smetona ar Lietuvos krepšinio tėvas Lubinas), Kanadoje yra du Vilniaus garbei pavadinti miesteliai, o Pietų Afrikoje – Klaipėdos. Baltarusijoje ir Ukrainoje pilna LDK pilių, Rusijoje ir Kazachijoje – tremties vietų, Lenkijoje – bendrą Lietuvos-Lenkijos istoriją atmenančio paveldo. Tai – vos keli pavyzdžiai. Lietuviško paveldo yra bent keliasdešimtyje pasaulio valstybių.

Lietuvių bendruomenė Čikagoje

Internetinis tinklalapis http://global.truelithuania.com/ ir jo autorius Augustinas Žemaitis renka gabalėliais ir talpina šią informaciją į vieną vietą. Tad kviečiame sekti LGMA straipsnių seriją šia tema ir susipažinti su nedaugeliui girdėta informacija apie mūsų tėvynainius svetur.

Pagal JAV gyventojų surašymą šioje šalyje lietuvių – beveik 700 tūkst. Tai didžiausia ir svarbiausia lietuvių bendruomenė už Lietuvos ribų. JAV gausu lietuviško paveldo, ypač Rytinėje pakrantėje ir pramoniniuose Vidurio vakarų miestuose, o didžiausia lietuvių bendruomenė susitelkusi – Čikagos didmiestyje

Lietuviai emigravo į JAV trimis skirtingais laikotarpiais, vadinamosiomis „bangomis“. Pirmoji banga plūdo XIX a. pabaigoje. Dešimtys tūkstančių lietuvių iškeitė savo darbus tėvynės žemės ūkyje į Pensilvanijos kasyklas, Čikagos skerdyklas ir kitų didmiesčių gamyklas. Prastai mokėdami angliškai jie įkūrė savo rajonus ir bendruomenės, laikraščius ir orkestrus, pastatė be galo puošnias bažnyčias (atsižvelgiant į kuklų jų gyvenimo būdą), o dabar ilsis po masyviais lietuviškais antkapiais. Pirmoji banga buvo sustabdyta 1908 m. apribojusi imigraciją, bet jos palikimas liko.

Pirmosios bangos emigrantai XX a. antrajame dešimtmetyje protestuoja už Lietuvos laisvę. 1918 m. Lietuvai tapus nepriklausomai dalis Amerikos lietuvių grįžo padėti savo tėvynei.

Antroji banga atvyko po Antrojo pasaulinio karo. Žmonės, sugebėję ištrūkti iš sovietinio pragaro maždaug 1948 m. pagaliau gavo teisę palikti perpildytas pabėgėlių stovyklas Vokietijoje. JAV, niekada nepripažinusios Lietuvos okupacijos, juos priėmė. Tai buvo daugiausiai elitas: intelektualai, menininkai. Jausdamiesi ištremti iš tėvynės (o ne palikę ją dėl skurdo) jie nusiteikę labai patriotiškai, dalyvauja lietuvių sambūriuose, kurių svarbiausi – lietuviškos bažnyčios. Net daugybė žmonių gimusių antrosios bangos imigrantų šeimose jau po to, kai šie paliko Lietuvą, jaučia kur kas didesnį ryšį su Lietuva nei naująja tėvyne.

Didžiulė antroji imigrantų banga sunkiai kovojo siekdama pranešti pasauliui apie Lietuvos reikalus ir okupacijos žiaurumus. Ji faktiškai įkūrė visą Lietuvos valstybę tremtyje su vyriausybe Vašingtone, nuosava Konstitucija, Parlamentu, lietuviškomis leidyklomis, gebėjusiomis net išleisti daugiatomę enciklopediją. Nenuilstamas jų darbas prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. – kaip tik tada, kai laikas jau pradėjo iš lėto šienauti antrosios bangos imigrantus. Kai kurie jų tuomet paliko patogius gyvenimus JAV ir grįžo į ką tik atkurtą Lietuvą bei padėjo jai savo sukaupta patirtimi: tai ir prezidentas V. Adamkus, kandidatai į prezidentus S. Lozoraitis, K. Bobelis, ne vienas verslininkas.

Dipukai laive 1949 m. gabenančiame juos į naują gyvenimą JAV (pav. kairėje). Čia jie įkūrė savo bendruomenes, tokias kaip aplink šią naują Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčią Čikagos Marquette Park rajone (pav. dešinėje).

Trečioji imigrantų banga atvyko po nepriklausomybės atkūrimo. Ją skatino ekonominės priežastys: Lietuvos ekonomiką sugriovė sovietinio valdymo dešimtmečiai. Vienu metu daugiau nei pusė gavusių turistines JAV vizas taip ir nebegrįždavo į Lietuvą. O juk ir pačias vizas tik mažumai išduodavo. Lietuvai 2004 m. įstojus į Europos Sąjungą šis srautas sumenko, nes dauguma emigrantų ėmė rinktis Europos šalis. Trečioji imigrantų banga mažiau save sieja su lietuvių bendruomene, o po sovietinio valstybinio ateizmo dešimtmečių ji ir mažiau religinga. Tad lietuviškų parapijų, stipriausių ir akivaizdžiausių amerikos lietuvių bendruomenės branduolių, narių skaičiai sumenko ir XXI a. pirmame dešimtmetyje JAV vyskupijos puolė jas naikinti, parduodamos ir griaudamos bažnyčias. O šios bažnyčios alsuoja Lietuvos dvasia labiau, nei bet kuri pačioje Lietuvoje esanti šventovė – kartais net gali kilti abejonių, labiau Dievui ar Tėvynei pašlovinti jos statytos. Dekore gausu freskų iš Lietuvos istorijos, trispalvių, Lietuvos miestų nuotraukų ir dar daug, daug kitų atsiminimų. Todėl paskubėkite – dalies to, ką dar galite pamatyti dabar, po kelių metų gali ir nebelikti.

Lietuvos minimuziejėlis Šv. Antano bažnyčioje Detroite. Senųjų lietuvių imigrantų klubai ir parapijos paprastai pilnos su Lietuva susijusių simbolių. ©Augustinas Žemaitis.

Čikaga laikoma Amerikos lietuvių sostine. Čia yra keli istoriniai lietuvių rajonai ir dvi Lietuvos garvei pavadintos gatvės. Lietuviai pastatė daug bažnyčių, kurių puošniausia Šv. Kryžiaus Back of the Yards rajone (1913). Yra dvi didžiulės lietuvių kapinės: katalikiškos Šv. Kazimiero ir su konkrečia religija nesiejamos Lietuvių nacionalinės kapinės. Lietuviams pastatyti paminklai ir atminimo lentos, garsiausias kurių yra S. Dariaus ir S. Girėno memorialas. Seniausias pasaulio lietuviškas laikraštis leidžiamas būtent Čikagoje nuo 1909 ir vadinasi Draugas. Yra galimybių paskanauti lietuviškų patiekalų (nors ir mažiau nei 1990 m. ar anksčiau). Taip pat yra Balzeko lietuvių kultūros muziejus, didžiausias toks už Lietuvos ribų.

Bendra taisyklė yra kad kiekvienas didmiestis, tokiu buvęs ir XX a. pradžioje, turi lietuvių benduromenes ir paveldą, ypač bažnyčias ir kapines, kartais – pokyliams naudotas lietuvių sales. Tarp tokių miestų Klivlandas ir Detroitas prie didžiųjų ežerų, Bostonas, Baltimorė, Niujorkas ir Filadelfija Naujojoje Anglijoje. Los Andželas yra vienintelis Vakarų miestas turintis lietuvių bendruomenė ir bažnyčią – nes vakarinė JAV dalis buvo kur kas rečiau apgyvendinta antrosios ir (ypač) pirmosios lietuvių bangų laikais.

Pensilvanijoje lietuviai gyvena mažuose miesteliuose, kai kur sudarydami daugiau nei dešimtadalį jų žmonių. Shenandoah net būdavo vadinama Amerikos Vilniumi. Tokiose vietose galima aptikti lietuvių bažnyčias ir kapines (deja daug bažnyčių, kaip XIX. neogotikinė Shenandoah šventovė, buvo nugriautos arba nebenaudojamos religinėms reikmėms). Kasulaičio ežeras Pensilvanijoje yra vienas retų lietuviškų vietovardžių Amerikoje.

JAV sostinėje Vašingtone yra Lietuvos ambasada, sovietų okupacijos laikais veikusi kaip lietuvių tautos centras.

Čikaga (Ilinojus, JAV)

Ilinojuje gyvena apie 80 000 lietuvių – tai svarbiausias lietuvių telkinys už lietuvos ribų. Ši lietuvių bendruomenė turi ilgą istoriją. Lietuviai pradėjo keltis į Čikagą XIX a. pabaigoje, kartu su lenkais, vokiečiais, airiais dirbo milžiniškose skerdyklose. Iki Pirmojo pasaulinio karo Čikagoje buvo daugiau lietuvių nei Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar bet kuriame kitame Lietuvos mieste (1900 m. – 14 000, 1924 m. – jau 80 000).

Čikagos skerdyklos Back of the Yards rajone tuomet padarė tikrą gyvulininkystės revoliuciją: pirmąsyk pasaulio istorijoje paskersti gyvūnai būdavo vežami geležinkeliais, laivais į prekybos vietas už tūkstančių kilometrų: Niujorką, Vašingtoną, Bostoną ir kitur. Iki tol įsigyti jautienos – tai reiškė nueiti pas vietinį jaučių veisėją ir nusipirkti skerdienos. Nuo tada viskas yra kaip dabar. Darbas skerdyklose pašaliniams atrodė žiauriai, apie jį žurnalistas Aptonas Sinkleras parašė tikrais faktais pagrįstą garsią knygą “Džiunglės” (”Jungle”, 1906 m.). Pagrindiniai jos herojai – lietuvių imigrantų šeima – pasirinkti neatsitiktinai: lietuvių darbininkų skaičių skerdyklose viršijo tik lenkai. XX a. antroje pusėje garsiosios Čikagos skerdyklos nugriautos.

Dalis lietuvių užsidirbę grįžo į tėvynę, kitiems tėvyne tapo JAV. Bet Lietuvos jie niekad nepamiršo: statė itin puošnias bažnyčias, kuriose laikytos vien lietuviškos mišios, jos buvo lietuvių bendruomenės centrai (~1930 m. Čikagoje būta 14 lietuviškų bažnyčių – daugiau, nei bet kuriame pasaulio mieste iki pat ~1993 m., kuomet tikintiesiems grąžintos Vilniaus parapijos). Kiekviena bažnyčia savo laiku buvo lietuviško rajonėlio centras, o pagrindinė lietuvių zona vis stūmėsi: iš Back of the Yards ir Bridžporto prieškariu/tarpukariu į Marquette (Market) parką ~1950 m., kai Čikagą užplūdo kitokie lietuviai: intelgentiški pabėgėliai nuo sovietų. Marquette parkas buvo didžiausias kada nors buvęs lietuvių rajonas už Lietuvos ribų; jį perėmus juodaodžiams lietuvių rajono Čikagoje nebeliko, bet bendruomenės centras yra Lemonto priemiestyje.

Back of the Yards lietuviškas paveldas

Tarp prieškario lietuviškų bažnyčių nuostabiausia ir didžiausia – neobarokinė 1913 m. Šv. Kryžiaus bažnyčia Back of the Yards rajone (netoli žymiųjų skerdyklų vietos), įtraukta ir į kelionių vadovus po miestą. Prie jos įėjimo iki šiol išlikęs užrašas “Lietuvių Rymo katalikų bažnyčia” (tais prieškario laikais Roma dar tebevadinta Rymu), lietuviškos pamaldos nuo maždaug 2002 m. čia nebevyksta, lietuviška parapija panaikinta dar aštuntajame XX a. dešimtmetyje, bažnyčia atiduota imigrantų iš Lotynų Amerikos dominuojamai parapijai. Rajone irgi vyrauja ispanakalbiai. Bažnyčia gana apleista (mišios čionai vyksta tik sekmadieniais), tačiau vis tiek puošni. Jos skliautai puošti scenomis iš Lietuvos ir Amerikos istorijos.

Šv. Kryžiaus bažnyčia ir lietuviška lentelė ant jos. ©Augustinas Žemaitis.

Bridžporto (Bridgeport) lietuviškas paveldas

Bridžporto (Bridgeport) rajone iki šiol yra Lituanica Avenue vadinama gatvė. Čia gyveno, savajam skrydžiui ruošėsi ir S. Darius bei S. Girėnas, iki šiol esantys itin svarbūs Amerikos lietuviams.

Bridžporte seniau akį džiugino aukšta Šv. Jurgio neogotikinė šventovė. Ji buvo seniausia lietuviška Čikagos parapija (1909 m.). Tačiau 1990 m. ji vyskupo sprendimu nugriauta ir dabar pakeista nauju namu, prieš tai parapijonims padovanojus skulptūras ir baldus vienai parapijai ką tik nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Ją primena tik kryžius, kažkodėl išlikęs Open Street Map internetiniame žemėlapyje.

Triaukštis mokyklos pastatas – kurį 1916 m. Amerikos lietuvių almanachas skelbė gražiausia lietuviška mokykla Amerikoje, turėjusia 450 mokinių, 1500 vietų salė – tebestovi, bet tai dabar – Filipo Armoro mokykla, su lietuvybe nieko bendro neturinti. Tik užrašas “MOKYKLA ŠV. JURGIO K.” nepanaikintas.

Šv. Jurgio bažnyčia Bridžporte (nugriauta; kairėje), parapijos mokykla (viršuje dešinėje) ir parapijos namai (apačioje karėje). Mokyklos pastatas tebestovi, ant jo yra lietuviškas užrašas.

Nebeliko Bridžporte ir 1914 m. įsteigto lietuviško teatro “Milda”, kurio salės dydis (1000 vietų) nebūtų padaręs gėdos ne tik imigrantų bendruomenėms. Dar didesnę salę turėjo 1929 m. teatras “Ramova”. Šio iškaba dar kabo, bet pastatas apleistas – visgi tūkstančiai čikagiečių norėtų išgelbėti šį seną teatrą. Nors pavadinimas lietuviškas, interjeras čia ispaniško stiliaus.

Bridžporto Ramovos teatras su gerai išsilaikiusiomis tarpukario iškabomis. Google Street View.

Pilzeno (Pilsen) lietuviškas paveldas

Tarpukariu Čikagoje buvo 11 lietuviškų katalikų bažnyčių, kiekviena savo lietuvių rajonėlio centre, su lietuviška mokykla, parduotuvėlėmis, restoranėliais aplink. Vienas iš Čikagos rajonų anais laikais turėjo net dvi lietuvių bažnyčias. Tai – Pilzenas (Pilsen), taip pat esantis ir vieninteliu istoriniu lietuvių rajonu, į kurį iš miesto centro galima nueiti pėsčiomis.

Įspūdingesnė čia – neoromaninė Dievo išminties bažnyčia (717 W. 18th Street) statyta 1927 m.; nuo ~1960 m. čia vyrauja ispanakalbiai. Bažnyčia įsteigė čia persikėlę gretimos Bridžporto Šv. Jurgio parapijos lietuviai.

Čikagą išvagojus JAV įprastiems pakeltiems greitkeliams, kuriais priemiesčių gyventojai kasdien lekia į darbą centre, Dievo išminties bažnyčia aplinkoje nebedominuoja. Google Street View.

Uždarytos dauguma Čikagos lietuvių bažnyčių 1985-1990 m. Tuomet neliko ir kuklesniosios Pilzeno Aušros Vartų Marijos bažnyčios, kuri veikė gyvenamąjį namą primenančiame dviaukščiame pastate (pirmajame aukšte – maldų salė, antrajame – parapijos mokykla). Ji prijungta prie Šv. Pauliaus parapijos, tačiau iki 2013 m. uždarymo jos pavadinimas dar buvo išlikęs mokyklos pavadinime. Čikagos laikraščiai rašė, kad jos varpai po uždarymo dingo, bet metalo laužo darbuotojas, pastebėjęs ant išlydymui priduoto varpo lietuvišką užrašą, pranešė apie tai vyskupijai, kuri vieną varpą vėl įsigijo ir nuo 2013 m., po 15 m. pertraukos, šis vėl skamba naujoje Tinley Park bažnyčioje; ant jo parašyta “Varpe, varpeli, liūdnai skambėdamas priminki stebuklingą Aušros Vartų Madoną Lietuvoje, kur priešai mus persekioja. Guosk mūsų priespaudą kenčiančius tautiečius. Šauk mus maldai, į Bažnyčią, jos vardu, kad jaustumėmės Dievo avinėliais. Šauk tris kart į dieną, nepailsdamas vesk mirusiuosius savo garsu. Nuo šitos dienos kalbėk gyviesiems ir vesk į kapines mirusiuosius.”.

Marquette (Market) parko lietuviškas paveldas

1908 m. JAV apribojo imigraciją ir lietuvių emigrantų srautai pasuko į Pietų Ameriką. Bet 1944 m. antroji sovietinė Lietuvos okupacija reiškė lietuvių tautai naują tragediją. Į Ameriką pasitraukė iki 100 000 žmonių – daugiausiai elitas. Tai – vadinamieji dipukai (nuo angl. DP – displaced person), arba antroji imigrantų į JAV banga. Ji atgaivino JAV lietuvių bendruomenes, jų tarpe ir Čikagos.

Švč. Mergelės Marijos Gimimo lietuviška bažnyčia Marquette Park rajone. ©Augustinas Žemaitis.

Pokariu senieji lietuvių kvartalai dar išliko, bet stipriausias lietuvių rajonas susikūrė dar piečiau – į rytus nuo Marquette parko. Apie 1960 m. iš 45 000 jo gyventojų (tiek, kiek visoje Marijampolėje) net 30 000 buvo lietuviai, daugiausiai inteligentiški ir turtingi pokario pabėgėliai. Čia iki šiol driekiasi Lithuanian Plaza vardu 1970 m. pavadinta gatvė. Šioje gatvėje – nuosaiki, bet senovinių bruožų tebeturinti didelė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. Ji statyta apie 1957 m. ir leidžia įsivaizduoti, kaip būtų atrodžiusios to meto bažnyčios, jei jas sovietų valdžia būtų leidusi statyti Lietuvoje. Visur jaučiasi ilgesys prarastai tėvynei: plazda trispalvė, bažnyčios šonuose – tautinės mozaikos, pvz. “Mindaugo karūnavimas”, fasade Marijos su kūdikiu horeljefai, kiekvienas skirtas skirtingai šventai vietai Lietuvoje (Šiluvai, Žemaičių Kalvarijai…), viduje – panašūs vitražai. Bažnyčią projektavo Jonas Mulokas, interjerą – V. K. Jonynas; kartu šie Amerikos lietuviai vėliau pastatė ir daugiau pokario bažnyčių, sukurdami savotišką “Amerikos lietuvių stilių”, derinusį liaudies architektūros formas, gotikos ir baroko detales, modernias medžiagas bei Lietuvos istorijos ir geografijos įkvėptus vaizdinius. Bažnyčioje 2014 m. lietuviškos mišios tebelaikomos.

Mindaugo karūnavimo mozaika – viena daugybės Marijos gimimo bažnyčios lietuviškų detalių. ©Augustinas Žemaitis.

Tačiau pats Lithuanian Plaza rajonas dabar gyvenamas juodaodžių, kurie čia ėmė keltis apie 1970 m. ir lietuviai ilgainiui pasitraukė. Dalis namų apleista, bet Lithuanian Plaza gatvėje dar galima išvysti jau nutriušusių trispalvės ar vyčio motyvais išdažytų sienų. Uždaryti ir paskutiniai lietuviški restoranai, dar veikę 2005 m. Štai buvo toks “Antano kampas”, kuris dabar išnuomojamas. Vos kelių metų senumo planuose tebepažymėtas ir “Gintaras Club”. Bet klestėjimo dešimtmečiais lietuviškos įstaigos (nuo parduotuvių iki kredito unijų) čia būdavo skaičiuojamos dešimtimis – daugumos jau nė pėdsako neliko.

Lietuvos gabalėliai Lithuanian Plaza gatvėje. ©Augustinas Žemaitis.

Šiame rajone dar yra didžiulis Šv. Kazimiero seserų moterų vienuolynas, palaikantis ypatingus ryšius su Lietuva, ir gatvė, kuriai suteiktas vienuolyno įkūrėjos Marijos Kaupas, gimusios 1880 m. Ramygaloje, vardas. Ir milžiniški vienuolių kazimieriečių projektai: parapijos mokykla, Šv. Kryžiaus ligoninė. Tokių senų masyvių pastatų sunkiai rasi Lietuvos miestuose, išskyrus Vilnių ar Kauną.

Marquette parko šiaurės rytiniame kampe stovi art deco stiliaus paminklas Dariui ir Girėnui, statytas 1935 m. Į jo atidengimą tais metais susirinko 60 tūkstančių žmonių. Skrydžio metinės tebešvenčiamos, tik dabar susirenka tik koks 100 lietuvių.

Paminklas S. Dariui ir S. Girėnui Marquette parko šiaurrytiniame kampe. ©Augustinas Žemaitis.

Šiauriau Marquette parko yra senutėlė plytinė buvusi Lietuvių liuteronų bažnyčia. Dabar pastatas priklauso daugiausiai juodaodžių Širdžių Bažnyčios parapijai.

Į vakarus nuo Marquette parko stūkso kiti du svarbūs lietuviams objektai – Balzeko lietuvių kultūros muziejus (įsteigtas 1966 m. ir didžiausias toks už Lietuvos ribų, Pietų Pulaskio kelias 6500) bei laikraščio “Draugas” redakcija. “Draugas” – seniausias leidinys pasaulyje, be pertrūkių leidžiamas lietuvių kalba. Pirmasis numeris išėjo 1909 m. Ilgą laiką buvęs dienraščiu, “Draugas” nuo 2011 m. leidžiamas tris kartus per savaitę. Priešingai nei ne lietuviams priklausantis “Čikagos aidas”, “Draugas” savo interneto puslapyje skelbia vien savo medžiagą (o ne dalinasi su Lietuvos portalais).

Įėjimas į Balzeko muziejų. Gretima gatvė turi Stenlio Balzeko garbės vardą. Google Street View.

Piečiausiosios Čikagos lietuviškas paveldas

Dar toliau į pietus esantys rajonai – jau grynai afroamerikiečių teritorija (kurių mažuma katalikai). Čia lietuvių rajonėliai sunyko seniau. Štai South Chicago baltųjų tebegyvena vos 1,92%. Tenykštė vienaukštė Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia (8801 S Saginaw) uždaryta 1986 m., dabar McKinley mokyklos dalis (mokykla, beje, statyta 1953 m. kaip parapinė). Greta – senesnė zakristija, tarp zakristijos ir bažnyčios kunigas laikė gyvūnus.

Šv. Juozapo bažnyčia – viena mažiausių Čikagos lietuvių bažnyčių. Google Street View.

Panašus likimas ištiko Chicago Heights priemiesčio Šv. Kazmiero bažnyčią (283 E 14th Street, uždaryta 1987 m.) – atrodančią lyg senutėlis istoristinis dviaukštis namas, kadaise glaudusią ir mokyklą (anuometė maniera atminimo lentas iškalti akmenyje išsaugojo lietuvišką užrašą). Dabar ją supa tušti sklypai.

Visų Šventųjų lietuvių bažnyčia Rouzlande (Roseland; vos 0,42% baltųjų) su įdomiu metaliniu bokšteliu 1989 m. parduota baptistams; pastariesiems rajone irgi nelengva, bažnyčia itin kentėjo nuo vagysčių. Jos bokštas primena Marquette parko Mergelės Marijos gimimo bažnyčios bokštą. Jos autorius – tarpukario Kauno architektas-modernistas Stasys Kudokas (suprojektavęs ir Karininkų ramovę, Kauko laiptus).

Buvusi Visų Šventųjų lietuvių bažnyčia Rouzlande. Google Street view.

Katalikiška tebėra Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vest Pulmane (0,56% baltųjų), 12433 S Halsted St, statyta gotikos įtakotu modernizmu 1959 m. Parapija įsteigta 1913 m. ir 2013 m. šventė šimtmetį, bet su lietuviais ji jau neturi nieko bendro (nors liko katalikiška). Pulmanas kadaise garsėjo pasaulinės reikšmės geležinkelio vagonų fabriku. Šiandieninė pietų Čikaga kaip dieną ir naktis skiriasi nuo anuometės (1900-1915 m., kuomet steigėsi lietuvių parapijos), pramonė žlugusi ~1970 m., kiti ir žmonės.

Kiti Čikagos lietuvių rajonėliai (Cicero, Braiton Parkas)

Čikagoje yra ir daugiau senųjų lietuviškų bažnyčių. 1911 m. įkurtoje Cicero rajono Šv. Antano parapijoje (1510 S 49th Ct) tebevyksta lietuviškos mišios (greta angliškų ir ispaniškų). Didžiulis šios bažnyčios pastatas labai įspūdingas, greta – sena mokykla, irgi padabinta lietuviškais užrašais.

Neoromaninė Cicero Šv. Antano bažnyčia – vienas įspūdingiausių lietuvių pastatų Amerikoje. Mokykla ir kiti parapijos namai – už nugaros. Google Street View.

Masyvus Šv. Antano parapijos mokyklos pastatas su lietuvišku užrašu. Google Street View.

Braitono parko rajono lietuviška Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapija (2745 W. 44th St.) irgi sena, įkurta 1914 m., bet bažnyčia – modernios architektūros (1963 m.). Rajonas irgi dabar labiau ispanakalbis.

Nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje gausu ir pasaulietinių lietuvių institucijų. Google Street View.

Braiton Parke tebestovi Gedimino stulpais ir Jogailos kryžiais išdabinti Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės namai. Šauliai, kaip ir daug patriotinių bei religinių Lietuvos organizacijų, sovietų buvo uždrausti ir persekiojami, bet tęsė savo veiklą Amerikoje.

Šaulių pastatas Čikagos Braitono Parke. Google Street View.

Braiton Parke anksčiau buvo ir unikalus Amerikos karo veteranų organizacijos “Amerikos legionas” (American Legion) 271 skyrius, pavadintas Dariaus-Girėno garbei ir rengęs daug renginių. Daugumą jo narių sudarė lietuviai. Skyrius tebeveikia, bet narių jau mažiau, o dviaukštis istorinis pastatas (adr. W 44th, prie S Western Ave) dabar naudojamas Way Church bažnyčios.

Tarp Braiton Parko ir Marquette Parko rajonų, prie Geidž Parko [Gage Park] stūkso vienas pagrindinių Čikagos lietuvių objektų: masyvus Lietuvių jaunimo centras, išdabintas stilizuotu Vyčiu (5620 S Claremont Avenue). Jį 1958 m. įkūrė jėzuitai; sovietams Lietuvoje uždarius vienuolynus čia net buvo Lietuvos jėzuitų provincijos centras. Tai dar vienas Šaltojo karo eros objektas skirtas kiek tik įmanoma ginti lietuvybę nuo asimiliacijos iki Lietuva bus išlaisvinta. Čia gausu lietuviškų renginių, yra lietuviška koplyčia.

Į Lietuvių jaunimo centrą ilgainiui atsikėlė ir daugybė kitų Amerikos lietuvių institucijų, 1981 m. suformavusios Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą – didžiausią lietuvišką mokslinę organizaciją už Lietuvos ribų. Jame veikia Pasaulio lietuvių archyvas ir kiti archyvai (muzikologijos, medicinos, fotografijų, audio-video, dailės), kuriuose saugomi daugiausiai žymių Amerikos lietuvių, tačiau ir Amerikoje atsikliuvę kitų lietuvių darbai. Mokslinę sekciją, leidžiančią knygas ir rengiančią mokymus, sudaro Lituanistikos institutas, Pedagoginis lituanistikos institutas, Lietuvių genocido tyrimo centras Amerikoje. Yra ir muziejėlių: lietuvių, lietuvių medicinos, Ramovėnų laisvės kovų.

Pagrindinis įėjimas į Lietuvių jaunimo centrą su Vyčiu virš durų. Google Street View.

Į Čikagą gyventi kėlėsi ir lietuviai iš Mažosios Lietuvos. Jie steigė kuklias išvaizda liuteronų bažnyčias. Siono liuteronų bažnyčia (įkurta 1910 m., bet perstatyta) tebesiūlo lietuviškas pamaldas Oak Lawn rajone (9000 Menard Avenue). Dar veikia ir Tėviškės lietuvių bažnyčia (5129 Wolf Road, Western Springs).

Čikagos lietuvių liuteronų Siono bažnyčia nedidelė, bet pats jos buvimas įrodo, kad Čikagos lietuvių bendruomenė tokia didžiulė, kad joje sėkmingai gyvuoja net ‘mažuma mažumoje’ – liuteronai. Google Street View.

Čikaga labai ištįsusi ir keli jos priemiesčiai (Geris, Rytų Čikaga) yra jau kitoje valstijoje – Indianoje. Ten irgi yra senos lietuvių bendruomenės, aprašytos straipsnyje apie Indianą.

Lietuvių kapinės pietinėje Čikagoje

Anapilin iškeliavę lietuviai dar nuo prieškario buvo laidojami lietuviškose kapinėse. Didžiausios yra Šv. Kazimiero katalikiškos kapinės, įkurtos 1903 m. pačiuose Čikagos pietuose. Anksčiau lentelė prie jų skelbė “Lietuvių kapinės”, bet 1997 m. ji nuimta. Tai ne pirmas toks veiksmas – 1965 m. kardinolas Kodis išėmė žodį “lietuvių” iš kapinių pavadinimo, bet anuomet pokario imigrantai sukėlė didžiulį ažiotažą. Tai – tik vienas daugelio panašių epizodų XX a. antros pusės Čikagos lietuvių istorijoje. Štai 1972 m. Čikagos lietuviai net užsakė lėktuvą į Romą idant surengtų protestą Šv. Petro aikštėje prieš pirmosios komunijos lietuvių vaikams teikimą anglų kalba.

Nuo 1997 m. Šv. Kazimiero kapinėse imti laidoti ir lotynų amerkiečiai – nūnai didžiausia katalikiška Čikagos bendruomenė. Visgi masyvūs lietuviški antkapiai, statyti aštuonis dešimtmečius, nustelbia menkas amerikietiškas plokšteles. Atrodo, kad čia palaidotas ištisas didžiulis miestas ir visur – vien lietuviškos pavardės, kai kurios sutrumpintos, parašytos angliškais rašmenimis. Čionai ilsisi ir tarpukario generolas Povilas Plechavičius, 1949 m. kaip dipukas pasitraukęs į Ameriką. Yra paminklas Romui Kalantai, pastatytas 1972 m. išsyk po susideginimo, sukėlusio Čikagoje didelius protestus už Lietuvos laisvę.

Paminklas Romui Kalantai Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje. ©Augustinas Žemaitis.

Kitos lietuviškos kapinės rymo greta miškelio jau už oficialių Čikagos ribų, Džasitise (Justice). Tai – Lietuvių tautinės kapinės (Lithuanian National Cemetery), ir žodis “lietuvių” čia tebeišlikęs pavadinime. Jos įkurtos 1911 m., kuomet vietos klebonas nesutiko Šv. Kazimiero kapinėse laidoti lietuvių bendruomenėse aktyviai nedalyvavusių žmonių. Čia yra apie 2500 kapų, tarp palaidotųjų – prezidentas Kazys Grinius (palaikai 1994 m. perkelti į Lietuvą, bet antkapis liko). Gražūs art nouveau stiliaus paviljonai.

Art deco stiliaus pastatas Lietuvių tautinėse kapinėse. ©Augustinas Žemaitis.

Naujasis lietuvybės centras Lemonte

Būtent čia, pietvakariniuose Čikagos priemiesčiuose, ir yra šiandieninis lietuvių centras. Kita vertus, po Marquette Park sunykimo lietuvių rajono Čikagoje nebeliko – niekur lietuviai nebesudaro bent 5% procentų gyventojų. Bet motorizuotoje Amerikoje keliasdešimt kilometrų nuvažiuoti – ne kliūtis. 1987 m. Lemonto priemiestyje atidarytas “Pasaulio lietuvių centras“, kur vyksta įvairūs renginiai, koncertai, Čikagos lietuvių krepšinio lygos varžybos, yra ir sporto, aktų salės, mokykla, J. Matulaičio koplyčia. Į pietvakarius nuo Čikagos įsikūręs ir lietuviškas restoranas Grand Duke, pakeitęs uždarytuosius Marquette Park ir Bridžporto rajonuose.

Antrajame pagal dydį mieste Midway oro uoste netoli nuo kurio istoriškai koncentravosi lietuvių bendruomenės, 1993 m. atidengta atminimo lenta lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui, 2008 m. sugrąžinta po rekonstrukcijos.

Lietuviški atspindžiai šiaurinėje Čikagoje

Nors dauguma lietuvių bendruomenių Čikagoje yra skurdesniuose miesto pietuose, turtingesnėje miesto šiaurėje taip pat buvo Šv. Mykolo lietuviška bažnyčia (nugriauta). Iki pat šiol ten veikia Telšių ješiva (Telshe yeshiva) – žydų religinė mokykla, pavadinta Telšių garbei, mat ji įkurta kaip padalinys Klivlende veikiančios Telšių ješivos, o pastaroji – Telšių žydų.

Didesnė lietuvių bendruomenė yra šiauriniame primiestyje Vokigane (Waukegan), kuris aprašytas atskirai.

Lietuviško paveldo Čikagoje žemėlapiai

Lietuviško paveldo visoje Čikagos aglomeracijoje žemėlapis (žaliai pažymėtos vietos žemėlapis žemiau).

Pietinės čikagos lietuviško paveldo žemėlapis (žaliai pažymėtų vietų žemėlapiai žemiau).

Čikagos Market (Marquette) parko rajono lietuviško paveldo žemėlapis (rajonas dar vadinamas Lithuania Plaza arba Chicago Lawn).

Čikagos Bridžporto rajono lietuviško paveldo žemėlapis.

Šaltinis: http://global.truelithuania.com/  Augustinas Žemaitis

GOLD FM radijo stoties direktorius Saulius Jansonas kalbina LGMA prezidentą apie sausio 26 d. ADVENTUR 2018 parodoje įvyksiantį geografijos žinių konkursą mokiniams ir suaugusiems. Jūs dar neužsregistravote? Atvykite į parodą.

http://goldfm.lt/podcast/sausio-pabaigoje-vyks-geografijos-ziniu-konkursas/

Sena Pietų Korėjos ir didelės dalies pasaulio svajonė – Korėjos pusiasalio susijungimas į vieną valstybę. Tauta, padalinta ideologijos ir karo,taip pat neprieštarautų gyventi bendroje sistemoje, kurioje jie galėtų vėl pasimatyti su linijos žemėlapyje atskirtais giminaičiais.

Šiaurės Korėja taip pat neatmeta susijungimo idėjos. Tikriausiai neprieštarautų ir sistemos pasikeitimui, bet kelia labai konkrečias sąlygas.

Šiaurės Korėjos gyventojams valstybių susijungimas išeitų tik į naudą ©Uwe Brodrecht (CC BY-SA 2.0) | commons.wikimedia.org

LGMA taryba informuoja, jog pradedama registracija į VII olimpiadą „MANO GAUBLYS“. 2017 metų olimpiadoje kviečiami dalyvauti 6–8 bei 9-12 klasių geografijos mokomuoju dalyku besidomintys moksleiviai. Olimpiada įvyks 6-8 klasėms vasario 28 d. ir 9-12 klasėms kovo 1 d.

Olimpiados „Mano gaublys” 6–12 klasėms taisyklės

Renginio tikslas

1. Skatinti mokinių domėjimąsi geografija ir jos populiarinimą Pagrindinėje ir Vidurinėje bendrojo lavinimo mokyklose.
2. Sudaryti galimybes visiems 6–12 klasių mokiniams varžytis konkrečios mokyklos, kelių mokyklų, rajono, miesto, regiono mastu.
3. Sudaryti galimybes atsirinkti stipriausius mokinius, galinčius dalyvauti kituose geografijos konkursuose ir olimpiadose.
4. Padėti mokytojams greitai ir efektyviai surengti geografijos olimpiadą 6–12 klasių mokiniams. Tuo tikslu LGMA parengia užduotis, žemėlapius, kartoschemas, kitas iliustracijas, galutinį užduočių maketą, vertinimo lentelę.

Renginio dalyviai

1. Olimpiadoje dalyvauja visi norintys 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 klasių mokiniai. Dalyviai rungiasi savo klasės kategorijose. Mokinių atranką į olimpiadą organizuoja geografijos mokytojai.
2. Geografijos mokytojui arba bendruomenei nutarus, gali būti nustatomas dalyvių skaičius.
3. Renginys gali būti organizuojamas vienoje mokykloje, rungtis gali kelios mokyklos, konkretaus miesto/rajono mokyklos ar tam tikros savivaldybės visų mokyklų atstovai.

Užduočių pateikimas ir rezultatų suvedimas

1. Už renginį vietoje atsakingas atstovas iki vasario 26 d. šiuo adresu https://goo.gl/forms/qDvwRsKFtMYzbJLv1 užpildo registracijos formą.
2. Paraiškoje nurodoma, kur vyks renginys, kas už jį atsakingas, kontaktiniai duomenys ir tikslus elektroninio pašto adresas, kuriuo olimpiados dieną 8.00–9.00 bus persiųstos pilnai paruoštos, sumaketuotos užduotys (pdf formatu) ir užduočių pateiktys Power point formatu.
3. Olimpiada įvyks vasario 28 dieną (6–8 klasės) ir kovo 1 dieną (9-12 klasės).
4. Visi besiregistruojantys kelių dienų bėgyje po registracijos turi gauti patvirtinimą apie sėkmingą registraciją ir mokinių rezultatų suvedimo šabloną.

Vykdymas

Visi užsiregistravusieji užduotis gaus dviem formatais: Multimedia power point formatu ir įprastai sumaketuotas pdf formatu.

1. Organizatorių ir mokytojų patogumui šiais metais 6-8 ir 9-12 klasių užduotys bus pateiktos Multimedia demonstravimui skirtu formatu. Todėl olimpiados organizatoriai gali užduotis rodyti mokiniams ekrane, o mokiniai atsakymus žymi specialiai parengtuose atsakymų lapuose (jie bus išsiųsti kartu su užduotimis). Labai svarbu: net tuo atveju, jeigu bus pasirenkamas šis – popierių ir dažus taupantis – variantas, kai užduotys rodomos ekrane, būtina kiekvienam dalyviui atspausdinti paskutinį – žemėlapio užduočių lapą, kuriame reikės atlikti praktines užduotis.
2. Užduotis mokiniams galima pateikti tradiciškai – atspausdinus. Prašome į tai atkreipti dėmesį ir tam iš anksto pasiruošti.

Vertinimas

Užduotys sudaromos ir atsakymų lapas parengiamas taip, kad vieno mokinio darbui patikrinti pakaktų 2 min.

Apdovanojimas ir rezultatai

LGMA prašo pasibaigus renginiui atsiųsti rezultatų protokolą, kuriame turėtų būti nurodytos visų dalyvių pavardės, vardai, mokykla, mokytojo vardas ir pavardė, surinkti mokinio taškai. Rezultatų protokolas turi būti suvestas į excel formato lentelę, kurios šablonas organizatoriams bus išsiųstas kartu su registracijos patvirtinimu.

1. Jeigu LGMA negauna rezultatų protokolo, tačiau pagal registraciją žinoma, kad tam tikroje vietoje toks renginys vyko ar turėjo vykti, kitais metais užduotys nesiunčiamos.
2. Gavus visų dalyvių protokolus, LGMA parengia Padėkos rašto šabloną ir patalpina jį svetainėje www.geografija.lt. Mokytojai šį standartinės formos šiam renginiui paruoštą šabloną naudoja nugalėtojams apdovanoti.
3. Prizinių ir apdovanojamų vietų skaičių nustato kiekvieno konkretaus renginio organizatoriai.

Organizacinis olimpiados „Mano gaublys 2018″ komitetas

Skelbiame informaciją apie sausio 26 d. Lietuvos parodų rūmuose LITEXPO parodos ADVENTUR 2018 įvykusio geografijos žinių konkurso „Keliauk kitaip” informaciją. Konkurse dalyvavo 841 mokinys iš 100 Lietuvos mokyklų. Mokiniai atvyko iš 34 Lietuvos savivaldybių. 

Džiaugiamės, kad šiais metais visi laimėtojai gavo po atminimo medalį ir vertingas dovanas. Kiekvienas laimėtojas gavo po kelionę, kurią skyrė pagrindinis  geografijos žinių konkurso ADVENTUR 2018 rėmėjas – kelionių organizatorius GRŪDA.

.

ADVENTUR 2018 Geografijos žinių 6-8 klasių konkurse dalyvavo 465 mokiniai.

6-8 kl. kategorijos nugalėtojai

.

6-8 klasės VISI_REZULTATAI_Adventur_2018_ŽINIŲ_KONKURSAS

.

ADVENTUR 2018 Geografijos žinių 9-12 klasių konkurse dalyvavo 376 mokiniai.

9-12 kl. kategorijos nugalėtojai

.

9–12_klasės VISI_REZULTATAI_Adventur_2018_ŽINIŲ_KONKURSAS

6-8 ir 9-12 KL. KONKURSO UŽDUOČIŲ TESTAS bus įkeltas artimiausiu metu

.

Antrą kartą ADVENTUR 2018 parodoje įvyko Geografijos žinių konkursas suaugusiems. Nugalėtojais paskelbti 10 geriausią rezultatą parodžiusių dalyvių.

.

Labai atsiprašome, jeigu kurių nors dalyvių pavardėse yra netikslumų, kurie galėjo atsirasti dešifruojant mokinių ranka padarytus įrašus atskymų lape. Parašius mums šiuo adresu apie pastebėtą netikslumą, stengsimės kuo skubiau jį pašalinti: lgmakonkursas@gmail.com

.

Be konkurso parodos metu mokiniai stebėjo netradicinę geografijos pamoką, kurią vedė geografas Rytas Šalna, geografijos mokytojai Jonas Malinauskas (Lazdijai), Angelė Pakamorienė (Gargždai), Georgijus Sapožnikovas (Vilnius), Laima Uosytė (Telšiai).

.

Užduotis konkursui kūrė ir vertinimo komisiją sudarė LGMA tarybos nariai.

LGMA taryba dėkoja visiems mokytojams, atsiliepusiems į raginimą dalyvauti konkurse ir atvykti į parodą.

Turite idėjų konkursui tobulinti – drąsiai jas siūlykite.

.

Iki ADVENTUR 2019

LGMA tarybos informacija

Fotografijos Astos Rutkienės (bus įkelta artimiausiu metu)

LGMA geografijos žinių konkurso ADVENTUR 2018 rėmėjai

LGMA edukacinis centras ir Panevėžio pedagogų švietimo centras skelbia registraciją į Panevėžyje vasario 20 dieną vyksiantį seminarą geografijos mokytojams aktualia Lietuvos 100 skirta tema. Prašome registruotis. Į renginį kviečiami mokytojai iš viso regiono.

SEMINARAS: „Lietuva pasaulyje – pasaulis Lietuvoje”.

Seminaro data: vasario 20 d., 11 val.

Dalyviai: geografijos ir ekonomikos mokytojai

Seminaro turinys: apims aktualią tematiką, susijusią su 2018 metų olimpiadų tema. Pateikiami pavyzdžiai padės geriau atskleisti temos kontekstą, kryptingiau ruošti mokinius rajonų/miestų olimpiadai bei pritaikyti medžiagą dėstant geografiją mokykloje.

Visi seminaro dalyviai gaus metodinės medžiagos, kuri bus naudinga įtvirtinant įgūdžius ir organizuojant mokymo procesą.

Seminaro vieta: Panevėžio pedagogų švietimo centras, Topolių al. 12.

Seminaro statusas: aprobuotas kvalifikacinis renginys. Dalyviams bus išduoti kvalifikaciniai pažymėjimai.

Seminaro trukmė: 6 val.

Dalyvių skaičius: neribojamas.

.

Registracija per sistemą: www.semiplius.lt

Visus mokytojus, kurie nori paįvairinti mokymo procesą, suteikti jam šiuolaikinio novatoriškumo, raginame sekti informaciją ir registruotis į LGMA edukacinio centro renginius.

Mūsų tikslas – aukšta Jūsų kompetencija, moderni geografija ir svari jos vieta mokykloje.

LGMA edukacinio centro informacija

LGMA edukacinis centras ir Utenos pedagogų švietimo centras skelbia registraciją į Utenoje vasario 21 dieną vyksiantį seminarą geografijos mokytojams aktualia Lietuvos 100 skirta tema. Prašome registruotis. Į renginį kviečiami mokytojai iš viso regiono.

SEMINARAS: „Lietuva pasaulyje – pasaulis Lietuvoje”.

Seminaro data: vasario 21 d., 11 val.

Dalyviai: geografijos ir ekonomikos mokytojai

Seminaro turinys: apims aktualią tematiką, susijusią su 2018 metų olimpiadų tema. Pateikiami pavyzdžiai padės geriau atskleisti temos kontekstą, kryptingiau ruošti mokinius rajonų/miestų olimpiadai bei pritaikyti medžiagą dėstant geografiją mokykloje.

Visi seminaro dalyviai gaus metodinės medžiagos, kuri bus naudinga įtvirtinant įgūdžius ir organizuojant mokymo procesą.

Seminaro vieta: Utenos švietimo centras, Maironio g. 12.

Seminaro statusas: aprobuotas kvalifikacinis renginys. Dalyviams bus išduoti kvalifikaciniai pažymėjimai.

Seminaro trukmė: 6 val.

Seminaro kaina: 15 eurų (finansuojama iš mokykloms skirtų mokytojų kvalifikacijos lėšų).

Dalyvių skaičius: neribojamas.

.

Registracija: lgmaedukacija@gmail.com iki vasario 19 dienos.

Registruojantis būtina nurodyti:

• vardą, pavardę
• mokyklą

Visus mokytojus, kurie nori paįvairinti mokymo procesą, suteikti jam šiuolaikinio novatoriškumo, raginame sekti informaciją ir registruotis į LGMA edukacinio centro renginius.

Mūsų tikslas – aukšta Jūsų kompetencija, moderni geografija ir svari jos vieta mokykloje.

Ilinojaus valstijoje gyvena apie 80 tūkst. lietuvių – tai svarbiausias lietuvių telkinys už Lietuvos ribų. Ši lietuvių bendruomenė turi ilgą istoriją ir turtingą palikimą.

Sent Luisas (Misūris ir Ilinojus, JAV)

Sent Lujisas – vienas didžiųjų istorinių JAV didmiesčių, kurie vienas po kito statyti XIX a. įsisavinant (kitu požiūriu – atimant iš indėnų) vis naujus ir naujus vakarinio Amerikos žemyno plotus.

Misūrio upe (Misisipės baseino dalis), palei kurią išsidėstęs miestas, buvo paprasta gabenti prekes labai toli ir čia klestėjo pramonė, pritraukusi ir lietuvius.

Rytinio Sent Lujiso Nekaltojo prasidėjimo lietuvių bažnyčia (1509 Baugh Ave) – vienas puikiausių tautiškai romantinės Amerikos lietuvių architektūros pavyzdžių. Ją sukūrė architektas Jonas Mulokas, o interjerą – V. K. Jonynas, kartu vystę pokario Amerikos lietuvių bažnyčių stilių, kuo labiau atspindintį prarastą tėvynę (juk pokario imigrantai priverstinai bėgo nuo sovietų, o ne išvyko savo noru). Tūriai čia nėra jokio konkretaus istorinio stiliaus, bet nėra ir modernūs. Net būtini bažnyčios elementai sutautinti: kryžius, forma sumišęs su saule ir mėnuliu, Vyčio kryžiaus formos langų rėmai, baroko įkvėptas, bet jo nekopijuojantis bokštelis (tarpukariu laikyta, kad Barokas – lietuviškiausias stilius dėl barokinių bažnyčių skaičiaus Vilniuje). Bažnyčia labai primena Visų Šventųjų lietuvių bažnyčią Čikagoje ir kažkiek Mergelės Marijos gimimo bažnyčią Čikagoje (jas visas statė šitas pats autorių tandemas ir, beje, joms paskirtas VDU Ž. Leškevičiaus magistrinis darbas). Lietuviškos mišios sekmadieniais čia tebevyksta.

Rytinio Sent Lujiso Nekaltojo prasidėjimo lietuvių bažnyčia. Google Street View.

Dar labiau į rytus Kolinsvilio (Collinsville) priemiestyje, 305 Collinsville Ave, savo baltą bažnytėlę 1903 m. pasistatė ir lietuviai liuteronai. Tai – Jeruzalės liuteronų bažnyčia, veikianti iki šiol, nors jau ir ne vien lietuviška. Ją irgi organizavo kentėjusieji nuo rusų okupacijos, tik ne tos pačios: įsteigęs pastorius buvo į Ameriką pabėgęs knygnešys.

Kolinsvilio Jeruzalės liuteronų bažnyčia. Google Street View.

Sent Lujiso aglomeracija yra dviejose valstijose, nes Ilinojaus ir Misūrio valstijų siena čia eina Misisipės upe. Abi aukščiau minėtos lietuvių bendruomenės įsikūrusios Ilinojaus pusėje, bet Misūrio valstijos krantas (kurioje yra ir Sent Lujiso centras) irgi turėjo savo lietuvių bažnytėlę – Šv. Juozapo. Paprastą, tarsi akmeninę, statytą 1915 m., uždarytą 1970 m., ant Park Avenue ir MacKay Place gatvių kampo Lafayette Square rajone, garsėjančiame savo puikia XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios architektūra. Tas rajonas buvo skurdus, praturtėję lietuviai iš jo išsikėlė.

Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia (uždaryta). Google Street View.

Springfildas (Ilinojus, JAV)

Nors Čikaga – didžiasuias ir žymiausias tiek Ilinojaus valstijos, tiek Amerikos lietuvių miestas – Ilinojaus sostinė yra kur kas mažesnis Springfildas.

Springfilde buvo 1909 m. statyta Šv. Vincento Pauliečio lietuvių bažnytėlė (8 ir Enos gatvių kampas), paprasta ir bebokštė, aplink kurią spietės įvairūs klubai ir kolektyvai. 1972 m. nepaisant parapijonių pasipriešinimo bažnyčia uždaryta – tada ji jau buvo paskutinė Springfildo tautinė parapija. 1976 m. nugriauta, dabar ten – parkavimo aikštelė.

Netoli vietos, kur stovėjo bažnyčia, 7-osios ir Enterprise gatvių kampe prie Enos parko, 2012 m. atidengta atminimo lenta. Jos tekstas: “Lietuviai masiškai atvyko į Sangamono apygardą per anglies bumą. Jų (su šeimomis) buvo keli tūkstančiai, jie bėgo nuo carinės Rusijos Imperijos vykdyto politinio ir religinio persekiojimo, prievartinio šaukimo į armiją, skurdo ir absoliutaus jų kalbos draudimo.

1908 m. 8-osios ir Enos gatvių kampe jie įkūrė “tautinę” Šv. Vincento Pauliečio katalikų bažnyčią, 63 metus tarnavusią kaip lietuvių identiteto ir kalbos centras. 1917 m. bažnyčia pavadinta svarbiausia miesto įvairių žmonių susitikimų vieta, kas sekmadienį jos mišias lankė 1200 žmonių. Po 1920 m. europetiškos kilmės etninėms grupėms smūgį sudavė imigracijos ribojimai, anglies kasyklų uždarinėjimai ir asimiliacija. Tačiau Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios svarba tik išaugo kai 1940 m. Lietuvą po 22 nepriklausomybės metų okupavo Sovietų Sąjunga. Kai Laisvė Tėvynėje ir vėl išnyko išlaikyti identitetą užsienyje atrodė moralinė pareiga.

Nacionalinius jausmus paskatino ir Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai, atvykę į JAV pagal JAV dipukų įstatymą (1948 m.). Ir tie jausmai liko dešimtmečius po to, kai 1971 m. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia tapo paskutiniąja uždaryta “tautine” bažnyčia (1971 m.) 1988 m. drąsi Lietuvos “Dainuojanti revoliucija” (1987-1991 m.) įkvėpė 439 vietos Amerikos lietuvius įsteigti naują klubą savo kilmei pažymėti. Lietuva atkūrė nepriklausomybę kai Sovietų Sąjunga 1991 m. žlugo. Parėmė Bakšių, Čenių, Kolantinų ir Urbanickų šeimos, Amerikos lietuvių klubas, Marijos Jonaitienės, Mečio ir Antano Valiukėnų, Vitos ir Dariaus Žemaičių atminimui”.

Springfilde gyveno ir ilgametis JAV kongresmenas, dabar senatorius Ričardas Durbinas (Richard Durbin), kurio motina – lietuvė. Jis prisidėjo ir prie atminimo lentos, o taip pat ne kartą lankėsi Lietuvoje. Iki Lietuvai tampant nepriklausomai aktyviai rėmė jos nepriklausomybę.

Būtent Lietuvos nepriklausomybės siekis 1988 m. vėl suvienijo Springfildo lietuvius, paskatino įsteigti lietuvių klubą. Dabar ši benduromenė turi vieną informatyvesnių JAV lietuvių tinklapių ir tik jos kryptingos veiklos dėka buvo pastatyta atminimo lenta.)

Vokiganas (Ilinojus)

Vokigano [Waukegan] mieste į šiaurę nuo Čikagos 1929 m. pastatyta lietuvių salė (901 S Lincoln Ave), kur vykdavo lietuviški renginiai, rinkdavosi lietuvių organizacijos. Nuo ~1985 m. ji tarnauja jau ispanakalbiams imigrantams, vadinasi “La Hacienda Del Norte”.

Buvusi lietuvių salė Vokigane. Google Street View

Į šiaurę nuo lietuvių salės yra Šv. Baltramiejaus lietuvių bažnyčia: įsteigta 1896 m. parapija buvo bendra lietuvių ir lenkų, 1903 m. daugėjant lietuvių lenkai atsiskyrė. Dabartinis pastatas statytas 1938 m. (senasis 1933 m. sudegė). 1991 m., 2009 m. parapijos apjungtos, šiandien prie bažnyčios anglų ir ispanų kalbom parašyta “Šv. Šeimos parapija”.

Šv. Baltramiejaus lietuvių bažnyčia Vokigane. Google Street View

Prieškario ir tarpukario Vokigane, traukusiame darbininkus savo galinga pramone, lietuviai buvo viena didžiausių bendruomenių (kartu su suomiais ir slovėnais), priešingai nei kitos, jie nebuvo skaldomi religingųjų ir nereligingųjų pasidalijimo. Tačiau vėliau Vokigane gamyklos užsidarė, dabar čia daugiau gyvena žmonės, važinėjantys dirbti į Čikagą, daugiau nei pusė – lotynų amerikiečiai.

Rokfordas (Ilinojus)

Rokforde [Rockford], trečiajame pagal dydį Ilinojaus mieste, veikia Rokfordo lietuvių klubas (716 Indiana Ave). Jis įsikūręs pietinėje miesto dalyje, kur seniau kurdavosi lietuviai.

Lietuvių klubas Rokforde. Google Street View

Lietuvių svarbą Rokforde rodo ir tai, kad Rokfordo etninio paveldo muziejuje (1129 S. Main Street) viena iš šešių galerijų yra skirta lietuviams (likusios skirtos kur kas didesnėms JAV bendruomenėms: afroamerikiečiams, airiams, italams, lotynų amerikiečiams ir lenkams).

Rokfordo lietuvių Šv. Petro ir Povilo bažnyčia (617 Lincoln Avenue), pastatyta 1911 m., 1985 m. perduota juodaodžiams, 1992 m. – ispanakalbiams. Dabar ten dauguma mišių – ispaniškos.

Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčia Rokforde. Google Street View

Vestvilis (Ilinojus)

Vestvilis [Westville] XX a. pradžioje buvo anglies kasėjų miestas ir dauguma iš jo 2500 gyventojų buvo lietuviai. Daug jų uždarius kasyklas išvyko į Čikagą, bet ir šiandien lietuviai čia tebesudaro 4,7% iš ~4500 žmonių. Čia iki šiol veikia lietuvių kapinės (Cemetery Rd., Unionville; įkurtos 1909 m., prie įėjimo parašyta “Skirtos Maiko ‘Raudonojo’ Laito atminimui” [IN MEMORY OF MIKE "RED" LAITAS]). Ant senų kapų daug lietuviškų užrašų (pvz. “Iliarus Urniezius mire 29 Rugsejo turedamas 66 metus amziaus paejo is Laumenu kaimo Kaltinenu parapijos, Taurages apskricio. Lai buna lengva sios salies zemele ilsetis. Mire 20 rugs. 1920 m.”)

Mažyčiame Vestvilyje buvo net dvi lietuvių bažnyčios, deja, abi nugriautos: Šv. Petro ir Povilo katalikų (pastatyta 1897 m., uždaryta 1989 m.) ir senkatalikių, nepripažinusių Vatikano I susirinkimo rezultatų, Šv. Kryžiaus (1914 m. įkurta buvusioje presbiterijonų bažnyčioje, 221 W. Main St; uždaryta ~1960 m.; nugriauta ~2000 m., varpas perkeltas į lietuvių kapines, buvęs parapijos namas dabar gyvenamasis). Apie ano meto tarpusavio konfliktus net išleista angliška knyga “Trumpa didžiojo lietuvių barnio Vestvilyje, Ilinojuje istorija” (”A Short History of a Big Lithuanian Row in Westville, Illinois”) – ji aprašo ir kunigo Mikalausko savižudybę / nužudymą.

Spring Valis (Ilinojus)

Spring Valio lietuvių Laisvės kapinės (įsteigtos 1914 m.) visame Ilinojuje garsėja kaip vieta, kurioje dažnai vaidenasi. Esą dažniausiai keisti įvykiai vyksta prie trijų brolių skerdėjų Masokų [Massock] šeimos mauzoliejaus (statytas 1920 m.), esą ten būta net nužudymų, lankytojams pasirodo žmogus su kirviu.

Spring Valyje buvo Šv. Onos lietuvių bažnyčia, bet ji uždaryta ~1960 m.

Lietuviško paveldo vakariniuose JAV Vidurio Vakaruose žemėlapis

Lietuviško paveldo vakariniuose JAV vidurio Vakaruose (Ilinojuje, Viskonsine ir Indianoje) žemėlapis.

Šaltinis: http://global.truelithuania.com/  Augustinas Žemaitis