Ilgai puoselėta ir brandinta svajonė organizuoti mokinių mainus su Indija realizavosi ir 9 žmonių grupė iš Šilutės Vydūno gimnazijos 2017 metų gruodžio 12 dieną išskrido į Indijos sostinę Naująjį Delį.

Skridome kartu su Radviliškio Lizdeikos gimnazijos grupe, kurie mainus su viena to paties privataus Šv. Marko mokyklų tinklo Delio mokykla  jau vykdo trečius metus ir kurie mus taip pat paskatino ir įkvėpė šito imtis. Šiuo metu su šia Radviliškio mokykla esam pasirašę bendradarbiavimo sutartį ir jau esam numatę bendros veiklos.

Mūsų draugystė su Indija užsimezgė vykdant projektus internetu. Kadangi mūsų mokykla priklauso UNESCO asocijuotų mokyklų tinklui, tai mes turime galimybę taip pat dalyvauti ASEF( Azijos ir Europos šalių mokyklų tinklas) organizuojamuose projektuose bei siūlyti savo projektus taip pat. Bendradarbiaujant šiuose projektuose bei susitinkant  mokytojų tarptautinėse konferencijose ir gavom pasiūlymą pasikeisti mokyklų delegacijomis. Nors mūsų mokykla nėra naujokė šioje srityje ir turi nemažą tarptautinių mainų patirtį ( pastaruoju metu vykdom kasmetinius mainus su Vokietijos Westerstede gimnazija bei Ispanijos Les Carolines mokykla), organizuoti mainus su Indija buvo tam tikras iššūkis – tiek kainos atžvilgiu ( mainai vykdomi už asmenines lėšas), tiek ir atstumo bei visai kitos kultūros atžvilgiu – ar bus susidomėjusių ir norinčių pažinti tolimą kito  žemyno šalį? Tačiau kai į skelbimą atsiliepė 7 mergaitės, abejonių neliko – tegul tai būna pradžia kažko naujo – dar neišbandyto, nepatirto.

Jus ten apvogs, jūs ten suviduriuosite, ten uždusite nuo smogo ir apkursite nuo triukšmo, o šiukšlių ir savartynų kvapas išvers iš koto. Ten visi priekabiaus prie mergaičių, jei tik jos pažiūrės indams į akis-baugino ne vienas. Kiti gi drąsino, vadino šaunuoliais.

Prisiskaitę ir prisiklausę bauginančių teiginių netgi sudarėme  kelionės atmintinę, kuria ir su mokinių tėvais pasidalinome, kad jie vis primintų, ką reikia turėti, kaip elgtis viešint Indijoje, kuria ranka imti maistą ir t.t.

Su tokiais nuomonių stereotipais išsiruošėme į moksleivių mainus su Naujojo Delio mokykla.

Dabar, kai mainų pirmoji dalis baigėsi, t.y. po mūsų apsilankymo Delio Šv. Marko mergaičių vidurinėje mokykloje, galime pasidžiaugti, kad nei kas priekabiavo, nei apvogė, nei dar kokių bėdų nutiko. O tiek patirti per savaitę nesitikėjom nei viena – tai ne tik visai kitokios šalies ir jos kultūros pažinimas, tai daugiau paties gyvenimo pajautimas, empatijos ugdymas, stereotipų bei išankstinių nusistatymų laužymas bei savęs išbandymas.  Mergaitės, gyvendamos  šeimose, turėjo skirtingų patirčių, tokių kaip kitų religijų pažinimo, tradicijų ir kitokio gyvenimo būdo pažinimo, aštraus, labai aštraus maisto ragavimo. Viena iš jų net turėjo galimybę dalyvauti indiškose vestuvėse – kurios yra neatskiriama Indijos kultūros bei gilios tradicijos dalis. Viešnios buvo apsuptos begaliniu šeimų dėmesiu, jomis rūpinosi, vežiojo po Delį, lepino pramogomis. Priimti savo namuose svečią iš Europos indams yra didelė garbė, kaip sakė naujieji mergaičių tėvai. Reikia pripažinti, kad tik  pasiturinčios šeimos gali leisti vaikus į privačias mokyklas ir už mokslą mokėti apie 60 eurų kas mėnesį . Indijoje tai tikrai nemaži pinigai.

Šv. Marko vidurinės mokyklos projektų organizatorės Anjali Handa‘s pastangomis nuo pirmų tarptautinių mainų 2013 metais jų skaičius kiekvienais metais augo ir šiais metais jie jau vykdo dvyliktus  mainus. Tai vyksta su Suomijos, Prancūzijos, Bulgarijos,Malaizijos, Indonezijos ir kitų šalių mokyklomis.  Pagrindinis jų tikslas yra tiesti draugystės tiltus tarp šalių, suteikti galimybę pažinti kitokią kultūrą ir pajusti, kad nepaisant kultūrinių ir kitokių skirtumų mes, kaip žmonės, esam labai panašūs – visi norim būti laimingi, mylimi, visi trokštam gyventi saugiame ir taikiame pasaulyje.

Savaitė prabėgo labai greitai – pusę dienos praleisdavom mokykloje, kur vyko visokie užsiėmimai, kurių metu sužinojome daugiau apie šią šalį. Turėjom galimybę palyginti sanskrito, hindi ir lietuvių kalbas bei pastebėti daug panašumų, susipažinom su mokykloje surinkto popieriaus perdirbimo technologija bei ją išbandėme, mokėmės dainų ir šokių, Rangoli meno( kai iš skirtingų spalvų žiedlapių daromi įvairūs ornamentai), žaidėm įvairius žaidimus, tame tarpe ir labai populiarų Indijoje – kriketą. Buvo organizuotos ir draugiškos krepšinio varžybos tarp jungtinės Radviliškio-Šilutės  ir Šv. Marko vidurinės mokyklos, kurioje viešėjo radviliškiečiai, komandų. Dalyvavom jogos užsiėmime, kur  pamatėm, kokį lankstumą kiekvienas gali pasiekti, jei tik nuolat treniruojasi, ir kad tai ne tik pratimai kūnui, bet ir dvasiai, tradicinio indų šokio kathak’o edukaciniame renginyje, gaminom indišką maistą mokyklos virtuvėje, kepėme lietuvišką pyragą. Įdomu tai, kad nuo pat kelionės pradžios buvom apstulbinti, kaip plačiai jie švenčia Kalėdas- visur buvo papuoštos eglutės, daugybė įvairiausių dekoracijų, lempučių – teko stebėti ir kalėdinius vaidinimus mokykloje, klausytis daugybės kalėdinių dainų, grožėtis kalėdinėmis dekoracijomis – net juokavom, kad šios krikščioniškos šventės  nuotaikos patyrėm daugiau, nei Lietuvoj. Čia ir išryškėjo indų religinė tolerancija-jie švenčia visų pagrindinių religijų svarbiausias šventes.

Mes taip pat pristatėm savo šalį – organizavom  mokinių ir mokytojų fotografijų parodą „ Čia Lietuva, čia mūsų namai“, skirtą mūsų valstybės šimtmečiui paminėti. Mergaitės pristatė  Lietuvą bei iškilias jos asmenybes, turėjusias ryšius su Indija – Matą Šalčių ir Antaną Pošką, kurie dar tarpukariu motociklu keliavo per Europą ir Aziją, pasiekė Indiją ir  savo keliones  bei veiklą aprašė  lietuviškoje spaudoje ir knygose. Akcentavome M. Šalčiaus susitikimą su jos žymiais žmonėmis, tokiais, kaip M.Gandžiu bei R. Tagore, A. Poškos studijas Mumbajaus universitete bei antropologines ekspedicijas Takla Makane ir Andamanuose.  Taip pat pristatėme Vydūną, kuris Lietuvoje buvo pirmasis jogas ir kuris labai domėjosi Indų filosofija.  Nepamiršome pasidžiaugti tuo, kad Rusnės saloje pastatytas paminklas M.Gandžiui ir jo bendražygiui H. Kalenbachui.

Viena pamoka buvo skirta lietuvių ir sanskrito kalbų panašumui atskleisti. Daug nuostabos visiems indams sukėlė klausantis lietuviškų žodžių skambesio ir jų panašumo su sanskrito kalba. Beje, Naujojo Delio mokykloje vyresnių klasių mokinės mokosi sanskrito panašiai taip, kaip lotynų kalbos kai kuriose mūsų gimnazijose.

Paskutinę dieną vyko kultūrų vakaras, kurio metu buvo skaitomas R. Tagorės eilėraštis lietuvių ir anglų kalbomis, šokami tradiciniai indų šokiai Mes taip pat pašokom  lietuvišką linksmapolkę ( ta proga net vežėmės tautinius rūbus). Į vakarą buvo pakviesta Lietuvos ambasados Indijoje atstovė Agnė Sakalauskaitė, kuri labai pasidžiaugė šia užsimezgusia draugyste ir kvietė plėsti šį bendradarbiavimą, įtraukiant ir daugiau Lietuvos mokyklų. Ji pasisiūlė tarpininkauti ieškant partnerių Indijoje.

Antrą dienos pusę mergaitės leido su savo šeimomis – išbandė chna tatuiruotes ant rankų, pasipuošė sariais ir kitais indiškais drabužiais, skanavo ir mėgavosi indišku maistu, kuris lietuviams  šiek tiek per aštrus, bet priprantamas, nes  labai įvairus ir skanus. na, o kam buvo sunku prisitaikyti-gelbėjo picos,  submarinai, sausi pusryčiai ir vaisiai. Beje, indai beveik nevartoja žalių daržovių, tik jų troškintas. Dauguma mūsų sutiktų-vegetarai. Jeigu kuris ir valgo mėsą, tai tik vištieną ar ožkieną.

Kartu lankėmės įvairiose Delio šventyklose – vienoje žymiausių Lotoso šventykloje, kuri yra viena iš naujausių, pastatyta 1986 metais( lotosas – nacionalinis Indijos simbolis) ir kuri skirta visų tikėjimų žmonėms meditacijai bei harmonijos paieškom.

Lankėmės budistų, sikhų šventyklose, o Krišnos sąmonės šventykloje klausėmės vienuolių pasakojimo apie Dievo paieškas ir kartu mokėmės Krišną garbinančios giesmė. Taip pat pasivaikščiojome garsiuoju Delio prospektu  Radž Ghat, kuris tęsiasi nuo “Indijos vartų” iki prabangių Prezidento rūmų ir Parlamento pastato. Radž Ghat- – Indijos tautos patriarcho Mahatmos Gandžio, Džavaharlalo Neru ir Indiros Gandi kremacijos vieta. Iš visos šalies čia susirenka žmonės pagerbti didžiųjų Indijos sūnų ir dukters, pašventusių visą savo gyvenimą kovai už nepriklausomybę. Čia dega amžinoji ugnis, skirta visiems žuvusiems Indijos kelyje į nepriklausomybę.

Mes mokytojai su Delio kolegomis  apsilankėme  memorialiniame M. Gandhi muziejuje, SOS kaimelyje, kur našlaičiai gyvena namų sąlygomis, bendravome su labai įdomiu žmogumi, kuris įkūrė Angelų akademiją, t.y. jis pašventė visą savo gyvenimą lūšnynų vaikų ugdymui, mokydamas juos futbolo, taip pat ir kitų dalykų, bet svarbiausia, kaip gyvenime nepalūžti, kaip susikurti savo pilnavertį gyvenimą ir padėti kitiems. O lūšnynų Naujajame Delyje tikrai netrūksta. Gatvės vaikai kiekviename žingsnyje tiesia rankas į užsienietį , prasimano visokių pasirodymų, kad tik gautų pinigėlį ar maisto.

Pagal  indų mokytojų informaciją, kas dešimtas vienuoliktas vaikas Indijoje dirba, ir neturi  galimybės lankyti mokyklos.

Nepraleidome progos pamatyti vieną iš septynių naujųjų pasaulio stebuklų – Tadž Mahalą -architektūros ir himno meilei šedevrą, labiausiai turistų lankomą Indijos objektą. Kelionės į Tadž Mahalą metu klausėmės gido pasakojimų apie Indijos istoriją, jos padėtį pasaulio kontekste, ekonomikos pasiekimus ir socialines problemas. Lankydamiesi Agros-senosios Indijos sostinės Forte susipažinome su  istoriniu  Mongolų imperijos laikotarpiu ir jo  kultūriniu palikimu.

Na o apie patį Delį sunku ir papasakoti – tai kontrastų miestas, kur gatvėse “darnus chaosas”, nes  neegzistuoja jokios vairavimo taisyklės ir mašinos, nubraižytais šonais ir nudaužytais galais  spūstyse važiuoja ne eismo juostomis, bet kažkaip…sunku apibūdinti kaip. Dviračiai, motoroleriai, tuk-tukai, rikšos, sunkvežimiai  išlaviruoja spūstyse, nenutrūkstamai signalizuodami, neužkliūva ant gatvės gulinčios ar ramiai sau iš plastikinio maišelio kažką kramsnojančios karvės, benamių šunų, o kartais kiaulių ar iš parko išbėgusių beždžionių. Delyje  pereiti gatvę yra lygu žygdarbiui.   Čia  viskas susipina: prabanga ir skurdas, parkas ir sąvartynas, brangus automobilis ir surūdijęs dviratis, restoranas ir   maisto gamyba  gatvėje ant laužo, prabangūs prekybos centrai ir gatvės prekeiviai, gražūs namai ir benamio guolis, nuolatinis smogas, užstojantis saulę. Šitas triukšmingas megapolis  nemiega. Gyvenimas eina tokia vaga, kad neįmanoma nepajusti, kokie mes Lietuvoje esame turtingi, tvarkingi, disciplinuoti, saugūs ir sotūs, bet neįvertinę to, ką turim – o galėtumėm kurti nuostabiausią gyvenimą – jei tik turėtumėm tauresnių ir kilnesnių minčių ir siekių.

“Niekada nepamiršiu šitos nuostabios savaitės’ -  paklausta apie kelionės įspūdžius , trumpai atsakė Gabrielė.

“Pažadėk, kad sugrįši”- ašarodama Delio Indiros Gandi oro uoste   atsisveikindama Ashmita prašė  Aistės.

Dabar belieka ruoštis svečių priėmimui – mes buvome apsupti pagarba, draugiškumu, paslaugumu, begaliniu dėmesiu – norėtume, kad ir mūsų partneriai tai patirtų ir iš Lietuvos išsivežtų savo įspūdžius, kurie kviestų sugrįžti…

Marytė Lukošaitienė ir Lolita Kučinskienė,

Šilutės Vydūno gimnazija

„The Economist“ sudarytame reitinge Lietuva užėmė 37 vietą – mus aplenkė Estija, tačiau užnugary palikome Latviją. Ši vieta rodo, kad mūsų šalies demokratija turi trūkumų. Pasak analitikų, pagal rinkimų skaidrumą ir institucijų veiklą esame aukštai, tačiau dėl kelių dalykų turėtume rimtai susirūpinti.

©Guillaume Speurt | commons.wikimedia.org

©„The Economist“ duomenys

Visas reitingas. Daugiau apie tai – įraše.

Šaltinis: technologijos.lt

Kanados lietuvių istorija – tarsi mažesnio mastelio JAV lietuvių istorija (šiandien yra 47 000 Kanados lietuvių). Ji ir prasidėjo vėliau. Pirmieji lietuviai Kanadon atsikėlė apie 1900 m. dirbti Naujosios Škotijos kasyklose.

Pirma lietuviška parapija įsteigta 1913 m. Pagrindinė migracijos banga buvo po sovietų okupacijos ir, kaip ir JAV, po 1990 m. buvo trečia banga. Dauguma Kanados lietuvių (~27 500) gyvena Ontarijuje, kur gausu ir lietuvių bendruomenių, bažnyčių. Kvėbeko provincijoje, Albertoje ir Britų Kolumbijoje gyvena po 4000-6000 lietuvių, ~1500 gyvena pirmosiose lietuvių imigracijos vietose Naujoje Škotijoje ir aplink. Tačiau tik ketvirtis Kanados lietuvių (~11 500) yra gryni lietuviai ir šis procentas skiriasi regionuose: Naujoje Škotijoje ir aplink grynų lietuvių jau beveik nėra (nebėra ir bendruomenių), Ontarijuje apie trečdalis. Du Kanados miesteliai – Wilno Ontarijuje ir Vilna Albertoje – yra pavadinti Vilniaus garbei (Wilno yra lenkiškas, o Vilna – senasis rusiškas Lietuvos sostinės pavadinimai)

Albertos provincija

Albertos provincijos sostinėje Edmontone esantys Lietuvių namai (83 Street Northwest) – nedidelis namelis vienaukščių gyvenamųjų namų rajone. Tik tokį galėjo sau leisti negausi miesto lietuvių bendruomenė, tad čia telpa ir koplytėlė (vietoje bažnyčios, kurios statyboms žmonių nepakako), ir kitos patalpos. Išorėje puikuojasi Gedimino stulpai, tautiniai ornamentai.

Lietuvių namai Edmontone. Google Street View.

Albertoje esantis kaimas Vilna yra pavadintas Vilniaus garbei. Gyvenvietė įkurta 1907 m. Anuomet Vilnius, kaip ir visa Lietuva, valdytas Rusijos Imperijos ir tuo metu oficialus rusiškas miesto pavadinimas buvo būtent “Vilna”. Kadangi rusų kalba Imperijoje buvo oficiali, būtent toks pavadinimas rodydavosi ir ano meto pasaulio žemėlapiuose ir būtent juo Albertos naujakuriai, daugiausiai atvykę iš Rytų Europos, pavadino savo kaimą. Beje, Lietuvos sostinė kai kuriomis kalbomis iki šiol vadinama “Vilna” (suomių, ispanų, tagalogų ir lotynų, o latviškai – Viļņa). Albertos Vilnoje gyvena ~250 žmonių.

Įvažiavimas į Albertos Vilnių (Vilną). Google Street View.

Torontas (Ontarijo provincija)

Torontas tapo namais tūkstančiams lietuvių, bėgusių nuo sovietų okupacijos. Jie 1950-1970 m. čia pastatė daug patriotiškai pavadintų pastatų, siekdami atkurti dalelę prarastos Lietuvos: bažnyčias, klubus, pensionatą, redakcijas. Ir nors Toronte lietuvių būta ir seniau, būtent tą pokario laikmetį iki pat šiol geriausiai atspindi jo lietuviškas paveldas.

Didžiausia lietuvių bendruomenė – Misisogos priemiestyje, kur yra didelis lietuvių centras “Anapilis” (2185 Stavebank Rd.). Centro širdyje – modernistinė Lietuvos kankinių šventovė, pastatyta 1974 m. Tai pirma pasaulyje bažnyčia, pavadinta šiuo vardu, kuris okupacijos metais turėjo simbolinę prasmę: juk Lietuvos kankiniai – tai ir sovietų nužudyti už savo įsitikinimus lietuviai. Lietuvių centras apylinkėse kūrėsi dar nuo seniau: nuo 1960 m. greta veikia lietuviškos Šv. Jono kapinės, kuriose be masyvių lietuviškų antkapių ir paminklas “Žuvusiems už Lietuvos laisvę”, koplyčia. Kartu su bažnyčia įrengta vienintelio Kanados lietuvių laikraščio “Tėviškės žiburiai” redakcija (leidžiamas nuo 1949 m.), aikštelė vis dažniau automobiliais atvykstantiems parapijiečiams. Yra ir trys didelės salės lietuvių ir nelietuvių šventėms.

Tai nėra pirmoji lietuviška bažnyčia Toronte – iki tol lietuviai melsdavosi Šv. Jono Krikštytojo parapijoje, kuri 1935 m. nupirkta iš presbiterijonų (ten buvo ir redakcija, iškasta požeminė parapijos salė), bet pokariu jau tapo gerokai per maža.

Anapilis yra didžiausias Kanados lietuvių centras ir vienas didžiausių lietuvybės centrų pasaulyje, bet pačiame Toronte yra ir dar vienas toks centras. Tai Lietuvių namai (1573 Bloor Street West), kuriuose veikia Lietuvos generalinis konsulatas, baras “Lokys” (čia siūlomas lietuviškas alus), lietuvių salės, kredito unija.

Senieji lietuvių namai Toronte nukabinėti lietuvišais institucijų pavadinimais, ‘Švyturio’ ir padabinti Lietuvos bei Kanados vėliavomis. Google Street View.

Netoliese – Lietuvių liuteronų Kristaus atpirkėjo bažnyčia (1691 Bloor St W), tiesa narių ten mažėja (2008 m. buvo 129, 2012 m. liko 92). Bažnyčia suorganizuota 1951 m., primena nediduka seną bordinį namą, pamaldos lietuviškos ir angliškos.

Ant daugiaaukščio kitapus gatvės spindi Gedimino stulpai ir užrašas “Vilnius Manor” – tai pensionatas (1700 Bloor Street West).

Pensionatas Vilnius Manor (Vilniaus dvaras) Toronte. Google Street View.

Už kelių kvartalų į šiaurę prie Glenlake Ave yra Lietuvos parkas (Lithuania Park). Parkas taip pavadintas 1973 m. per visą Vakarų pasaulį vilnijant bangai įvairių vietų (gatvių, aikščių, parkų) pervadinimo okupuotos Lietuvos garbei – paprastai šiuos pervadinimus incijuodavo ir remdavo vietos lietuviai. Jie ir prisideda prie parko priežiūros. Bet 2013 m. Toronto savivaldybė gavo peticiją iš 130 torontiečių su prašymu grąžinti parkui senąjį “Oakmount Park” pavadinimą.

Lietuvos parko ženklas Toronte. Google Street View.

Kitur Toronte stūkso ir trečia moderni lietuvių šventovė – Kristaus prisikėlimo lietuvių bažnyčia (1 Resurrection Road) nūnai apsupta daugiabučių dangoražių; ją 1953 m. įkūrė ir administruoja broliai pranciškonai, kaip įprasta greta susiformavo ir lietuvių centras: salė, lietuvių kredito unija.

Kristaus prisikėlimo lietuvių bažnyčia Toronte. Google Street View.

Mažieji Ontarijo miestai

Pokariu Kanados lietuviai kūrėsi ne tik Toronte, bet ir mažuosuose Ontarijo miesteliuose. Ne viename jų stovi kuklios iš dalies modernaus, iš dalies senovinio stiliaus lietuviškos bažnytėlės, atsipidninčios tą 1950 m. laikmetį kai į Kanadą atbėgę lietuviai stengėsi išsaugoti savo tradicijas, bet ir turėjo prisitaikyti prie modernios kanadietiškos visuomenės. Tačiau mediniai kryžiai ir stogastulpiai lietuvybę pabrėžia kone kiekviename šventoriuje.

Į Delį (Delhi) atsikėlę lietuviai dirbo tabako platacijose. 1959 m. atsirado galimybė nusipirkti vietinę bažnytėlę, nes parapija kėlėsi į didesnę. Bažnyčia perkrikštyta Šv. Kazimiero vardu (41 Talbot Road).

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia Delyje. Priekyje – tradicinis medinis kryžius. Google Street View.

Kanados lietuviai mėgo glaudžiai su Lietuva susijusius pavadinimus. Šv. Kazimiero bažnyčia yra ir Vindzoro (Windsor) mieste (1043 Greendale Drive). Londone (London) stovi Šiluvos mergelės bažnyčia (1414 Dundas Street East).

Vasaga Byčas (Wasaga Beach) miestelis nedidelis, bet lietuvių čia gana daug. ~1952 m. jie čia Tortonto kunigo Petro Ažubalio skatinimu pirko vasarnamius, nes ši vieta primena Palangą (greta Hurono ežeras, kurio, lyg jūros, kito kranto nesimato, ilgiausias pasaulyje paežerės paplūdimys (14 km), panašus į Palangos klimatas, miestelio dydis). Tai – retas atvejis kai lietuviai kėlėsi kažkur planingai. Yra ir iš vasarnamio perstatyta Gerojo ganytojo šventovė (2121 Mosley Street). Pastatyta 1993 m. ji yra bene naujausia lietuviška bažnyčia už Lietuvos ribų. Jos prireikė todėl, kad vasarnamius kai kurie lietuviai ilgainiui pritaikė gyventi ir žiemą bei visam laikui iš didmiesčių išsikėlė į Vasaga Byčą.

1949 m. netoli Niagaros krioklių esančiame Sent Katerinse (St. Catherines) iš lietuvos bėgti priversti broliai pranciškonai įkūrė savo vienuolyną, čia įsteigta ir Angelų karalienės misija. Pastatas 2001 m. mažėjant lietuvių parduotas, bet lietuviams juo leidžiama naudotis.

Tarp Toronto ir Sent Katerinso esančiame Hamiltone 1948 m. įkurta Aušros vartų mergelės bažnyčia (58 Dundurn Street).

Aušros Vartų Marijos lietuvių bažnyčia Hamiltone. Priekyje – tradicinis oplytstulpis. Google Street View.

Ontarijuje yra ir Vilnius – tiksliau, Wilno miestelis. Jį dar 1858 m. įkūrė kašubai – tautelė, gyvenanti prie Gdansko. Čia jiems gamta priminė namus, panaši ji ir Lietuvą. Naujakuriams vadovavo lenkas Liudvikas Dembskis, gimęs Vilniuje – nenorėdamas pavadinti gyvenvietės savo pavarde jis pakrikštijo ją savo gimtojo miesto vardu. Aplink Ontarijaus Vilnių daug kryžių, čia yra ir seniausia įkurta lenkiška Kanados parapija (1875 m., dabartinė bažnyčia 1937 m.)

Monrealis (Kvebekas, Kanada)

Monrealis yra antrasis pagal dydį Kanados miestas (~3 mln. gyv.), tad ir lietuvių pabėgėlių pokariu čia atvyko daug. Jie pastatydino dvi modernistines bažnyčias, iki šiol tarnaujančias bendruomenei. Monrealis – vienintelis daug lietuviško paveldo turintis prancūzakalbis miestas.

Aukštas Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios špilis kyla virš senų namų rajono (adresas: 3426 Parthenais). Šiai parapijai jau per 100 metų, bet bažnyčia pokarinė.

Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia Monrealyje. Google Street View.

Pietiniame Monrealyje, 1465 Rue de Seve, yra irgi XX a. vidurio Aušros Vartų lietuvių bažnyčia (kaip anuomet įprasta pavadinta patriotiškai, su aiškia aliuzija į paliktą Lietuvą). Ji bebokštė, stačiakampių formų. Greta veikia ir lietuvių kredito unija. Bažnyčioje už altoriaus – įspūdinga Vilniaus Trijų kryžių paminklo kopija.

Aušros Vartų lietuvių bažnyčia Monrealyje. Google Street View.

Kaip ir kitur Kanadoje lietuviai Kvebeke ėmė kurtis JAV apribojus imigraciją prieš Pirmąjį pasaulinį karą, bet ypač jų padaugėjo prisijungus pabėgėliams nuo sovietų (tada pastatytos ir bažnyčios). Protestai už Lietuvos nepriklausomybę buvo nuolatinis reiškinys, tada lietuviai pasiekė, kad Monrealio LaSalle rajone atsirastų Lietuvos gatvė (Rue Lithuania). Taip pavadinta gatvelė supama dviaukščių sublokuotų namų.

Lietuvos gatvė Monrealyje. Google Street View.

Kanada yra dvitautė valstybė: dauguma provincijų yra buvusios anglų kolonijos ir kalba angliškai, o Kvebekas, kurio didžiausias miestas ir yra Monrealis – buvusi Prancūzijos valda, kalba prancūziškai. Užrašai ant lietuviškų bažnyčių – lietuviški ir prancūziški ir Monrealio lietuviai yra vienintelė lietuvių bendruomenė prancūzakalbiame krašte (dauguma lietuvių emigravo į anglakalbes bei ispanakalbes šalis). Tiesa, dauguma lietuvių geriau moka Kanados mastu svarbesnę anglų kalbą, tik lietuviškai-angliškai pateikiamas ir Monrealio lietuvių tinklapis – šiaip ar taip, pati anglų kalba vyresniems lietuviams yra negimtoji. Tad sustiprėjus Kvebeke separatistinėms nuotaikoms, prancūzų kalbos reikalavimams darbuose, dalis Monrealio lietuvių išvyko į Ontariją.

Lietuviško paveldo Naujojoje Anglijoje (Kanada) žemėlapis

Lietuviško paveldo vakariniuose JAV Naujojoje Anglijoje (Konektikute, Masačiūsetse, Meine, Rod Ailende, Naujajame Hampšyre) ir Kvėbeke (Kanada) žemėlapis.

Šaltinis: http://global.truelithuania.com/ Augustinas Žemaitis

Vilniaus investicijų pritraukimo strategija pripažinta viena geriausių Europoje. „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ leidžiamo žurnalo skelbiamuose patraukliausių užsienio investicijoms Europos miestų rinkimuose Vilnius tapo trečiu geriausiu Europos ateities miestu.

Apdovanojimus rengiantis žurnalas „fDi Magazine“ tarptautinės bendruomenės yra vertinamas kaip miestų ir regionų patrauklumo investicijoms barometras. Kas antrus metus skelbiami fDi žurnalo reitingai tampa atspirties tašku Europos regionų ir miestų tarpusavio konkurencijoje dėl naujų investicijų.

Pagal investicijų pritraukimo strategiją sudarytame reitinge vidutinio dydžio ateities Europos miestų kategorijoje Vilnius užėmė 3 vietą. Vilnius šioje kategorijoje aplenkė tokius miestus kaip Liverpulis, Bilbao, Portas, Niukastlas, Poznanė, Ostrava ir Brno. Reitinge Vilnių aplenkė tik Bordo (Prancūzija) ir Ščecinas (Lenkija).

Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus aukštas Vilniaus pripažinimas šiame reitinge atveria dar daugiau durų, padeda atsirasti naujų investuotojų akiratyje ir suteikia svorio derybose su naujais investuotojais.

„Užsienio ekspertai pastebi ir vertina nuoseklias ir kryptingas Vilniaus pastangas kurti naujos kartos miestą, atvirą moderniausioms technologijoms ir alkaną drąsiausių idėjų. Šios pastangos jau duoda savo vaisius – esame ne tik matomi, bet ir lyderiaujame savo kategorijoje. Vadinasi, kiti miestai jau žiūri į mus kaip į sektiną pavyzdį, o investuotojai – kaip į galimybę. Šių galimybių mes nepraleisime – išnaudosime kiekvieną jų Vilniaus, ateities miesto, kūrimui,“ – sakė R. Šimašius.

„Financial Times” priklausantis „fDi Inteligence” padalinys investicijų pritraukimo strategijos kategorijoje analizavo miesto tiesioginių investicijų pritraukimo strategiją, gebėjimą pritraukti ir išlaikyti užsienio investicijas, taip pat ir papildomas veiklas, kuriomis miestas užtikrina paslaugų kokybę.  „Go Vilnius” sukurtą Vilniaus investicijų pritraukimo strategiją aukštai įvertino nepriklausoma „fDi Inteligence” suformuota ekspertų komisija, į kurios sudėtį šiemet įėjo ir tarptautinės konsultacinės įmonės „Location Connections“ direktorius Douglas Clark.

Šių metų reitinge Vilnius gerai įvertintas ir kitose kategorijose. Žmogiškųjų išteklių ir gyvenimo būdo kategorijoje Vilnius taip pat pateko į geriausiųjų trejetą. Kaštų efektyvumo kategorijoje ekspertai jam skyrė šeštąją vietą. Be to, Lietuvos sostinė pateko į Europos miestų dešimtuką vertinant ekonominį potencialą.

Pagal visus fDi reitingo rodiklius Vilnius – ketvirtas patraukliausias investicijoms miestas Europoje vidutinio dydžio miestų kategorijoje.

Šaltinis: vilnius.lt

Kovo 2 d. Vilniaus universiteto, Chemijos ir geomokslų fakulteto, Geomokslų institutas kviečia dalyvauti pirmą kartą Lietuvoje organizuojamoje geomokslų olimpiadoje! Geomokslų olimpiados temos ir užduotys apima visus Žemės mokslus: geografiją, geologiją, meteorologiją, hidrologiją bei astronomiją. Tai puiki proga pasitikrinti savo žinias apie mūsų planetos sferas, jų tarpusavio sąveiką ir poveikį gyvajai gamtai. .

Pirmasis olimpiados etapas vyks šešiuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje)*. Olimpiada pirmiausia skirta 15-18 metų amžiaus, 9-11 klasių mokiniams, tačiau gali dalyvauti visi norintys. Visi dalyviai gaus vienodas užduotis, sprendimui skiriamos 3 valandos.

Detalią informaciją apie olimpiadą galite rasti olimpiados nuostatuose.

Visų norinčių dalyvauti prašome registruotis. Registruotis galima iki vasario 28 d.

Geriausiai pasirodę moksleiviai bus pakviesti į antrąjį etapą balandžio 27 d. Vilniuje. Antrojo etapo geomokslų olimpiados laimėtojai įgys teisę atstovauti Lietuvai tarptautinėje Žemės mokslų olimpiadoje, kuri šiais metais vyks Tailande (ieso2018.posn.or.th).

Jeigu turite klausimų, rašykite olimpiados kuratorei Vaidai Kirkliauskaitei el. paštu vaida.kirkliauskaite@gf.vu.lt.

Iki susitikimo olimpiadoje!

* Tikslūs adresai kur vyks olimpiada bus paskelbti vėliau. Užsiregistravę dalyviai apie tai bus informuoti el. paštu.

Vasario 13 d. Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija pakvietė visų rajono mokyklų 7-9 klasių mokinius į integruotą geografijos – istorijos konkursą, skirtą Lietuvos 100 – mečiui paminėti.Basanavičiukai atvykusius papuošė Lietuvos tautinėmis juostelėmis, pasveikino dainomis, pakvietė pažiūrėti filmuką apie daktaro Jono Basanavičiaus gyvenimą ir veiklą. Po to mokiniai susibūrė į komandas, išradingai jas pristatė.

Žaidė edukacinį žaidimą „Kahoot“, kuris įaudrino visus dalyvius, nes reikėjo planšetėse atsakymus pasirinkti ne tik teisingai, bet ir greitai.

Dėliojo dėlionę „Pažink Lietuvą“ (dėliojo Lietuvos rajonų kontūrus, herbus, įžymius žmones, statinius ir lankytinus gamtinius objektus).

„Protmūšio“ varžytuvėse mokiniai keliavo mūsų trispalvės keliais – organizuoti geltonas, žalias ir raudonas turai.

Labiausiai nustebino komandų kūrybinis darbas – „Laiškas Lietuvai“. Čia mokiniai dar kartą įrodė, kaip svarbu būti pilietiškais ir mylėti Tėvynę.

Konkurso 1-3 vietų laimėtojai buvo apdovanoti švietimo pagalbos tarnybos skyriaus diplomais, kiti dalyviai – padėkomis.

Konkursą organizavo Ukmergės J.Basanavičiaus geografijos mokytoja, metodininkė D. Prokapienė.

Ačiū visiems, kas dalyvavo ir kurie prisidėjo prie šio renginio.

Lietuvos geologijos tarnyba bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetu, vykdo Lietuvos pajūrio ir Pilkųjų (Mirusiųjų) kopų kartografavimą nepilotuojamu orlaiviu.

Šių darbų tikslas – kiekybiškai įvertinti pakrančių, vėjo ir šlaitų procesų įtaką Lietuvos pajūrio reljefui. Nepilotuojamu orlaiviu gaunama itin aukštos raiškos (2 cm) žemės paviršiaus aeronuotrauka bei skaitmeninis reljefo modelis. Tokie duomenys leidžia reljefą įvertinti ne tik vizualiai, bet ir kiekybiškai – automatinėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

Lyginant gautus duomenis su ankstesniais matavimais (pavyzdžiui, 2009 m. atliktais visos Lietuvos teritorijos lazerinio skenavimo duomenimis), galima kiekybiškai įvertinti Lietuvos pakrantėje vykstančius pokyčius – šlaitų atsitraukimą, kopų vystymąsi, žmogaus įtaką pakrantės reljefui, įvertinant medžiagos balanso (tūrio) kaitą bet kurioje Lietuvos pajūrio vietoje.

Nepilotuojamo orlaivio panaudojimas išplėčia kartografavimo galimybes. Dirbant tradicinėmis priemonėmis, tokio masto darbai negalėtų būti įgyvendinti dėl pernelyg didelių darbo laiko sąnaudų. Panaudojant šiuolaikines priemones, maždaug 20 km pajūrio ruožas bei visa Pilkųjų kopų teritorija (6 km²) buvo kartografuota per vieną savaitę. Nemažai laiko (iki keleto savaičių) trunka gautų duomenų apdorojimas, tačiau jis yra iš esmės automatizuotas. Viso Lietuvos pajūrio kartografavimą planuojama pabaigti iki 2018 m. vasaros – iš esmės dėl to, kad lauko darbai gali būti vykdomi tik esant idealioms oro sąlygomis.

Baltijos jūros pakrantės reljefo modelio fragmentas ties Melnrage-2.

Ardomas pakrantės šlaitas ties Karkle.

Altitudžių pokyčiai 2009–2018 metais Baltijos jūros pakrantėje ties Smiltyne (raudona spalva – teigiami pokyčiai; mėlyna spalva – neigiami pokyčiai).

Lietuvos geologijos tarnybos

Giluminių tyrimų skyriaus

Regioninės geologijos ir tektonikos poskyrio

vyr. seismologas dr. Lauras Balakauskas

www.lgt.lt

Kol didžioji Europos dalis sukaustyta daugelį metų nematytų šalčių, Šiaurės ašigalis išgyvena per visą stebėjimų laikotarpį neregėtą atšilimą. Temperatūra šiuo metu ten siekia vos kelis laipsnius šalčio, tuo metu kai vidutinė tokio laikotarpio temperatūra yra žemesnė, nei yra šiuo metu Lietuvoje.

©cci-reanalyzer.org

Atlikta analizė parodė, kad neregėtą šilumos bangą į Šiaurės ašigalį atnešė audrų banga iš Grenlandijos jūros pusės, rašoma „The Washington Post“.

Nepaisant to, kad Šiaurės ašigalyje nėra nuolatinio tiesioginės temperatūros matavimo sistemos, klimatologas iš Irvaino universiteto Kalifornijoje Zackas Labe’as leidiniui patvirtino, kad keli vienas nuo kito nepriklausomi tyrimai parodė, jog „temperatūra yra labai artima užšalimui“, o tai yra apie 30 laipsnių daugiau, negu įprastai tokiu laikotarpiu.

„Jokios kitos šilumos intruzijos net nebuvo priartėjusios prie tokio poveikio, – aiškino ekspertas, remdamasis danų meteorologų duomenimis, kurie yra renkami nuo 1958 metų. – Aš buvau labai nustebintas, kokia ekspansyvi ji buvo“.

Maža to, toks ekstremalus temperatūrų pokytis anksčiau buvo retenybė, o pastaruoju metu tapo faktiškai kasdienybe, rodo atlikti tyrimai.

„Anksčiau tai nebuvo dažnas dalykas, – cituojamas nuo 1980-ųjų duomenis išanalizavęs Robertas Grahamas iš Norvegijos ašigalio instituto. – 1980-2010 metais taip nutiko keturis metus, o vien per pastaruosius penkis metus net keturis sykius“.

R. Grahamas paaiškino, kad toks atšilimas susijęs su žiemos ledo ištirpimu Arktyje ir atkreipė dėmesį, kad sausio susiformavusio ledo kiekis yra mažiausias per visą matavimų istoriją.

„Jūros ledui tirpstant ir plonėjant, jie tampa vis labiau pažeidžiami žiemos audroms“, – aiškino leidiniui jis ir pažymėjo, kad plonesnis ledas lengviau atskyla ir subyra į smulkesnes dalis.

Mokslininkai buvo šokiruoti neseniai aptikę atvirus vandenis į šiaurę nuo Grenlandijos, teritorijoje, kuri buvo padengta labai senu ir ir tvirtu ledu. „Tai šiuo metu mane neramina gerokai labiau, negu šilti orai Arktyje“, – pareiškė savo socialinio tinklo paskyroje ledynų specialistas iš Kolorado universiteto Mike’as MacFerrinas.

©Twitter nuotr.

Ekspertai pažymi, kad toks vandens atšilimas turi poveikį ir oro temperatūrai ir pripažįsta, kad tam įtaką daro grupė faktorių. Tai yra ir nepalankios galingos audros, atnešusios karštį tiesiai į Šiaurės ašigalį, aplenkus kelią per Barenco jūrą, taip pat ir Grenlandijos jūros temperatūra yra stebinančiai šiltesnė, negu įprastai. Arkties temperatūros pokyčiai gali būti susiję ir su išaugusia temperatūra stratosferoje. Mokslininkai kol kas turi mažai informacijos, kas lemia šiuos pokyčius, tačiau yra manoma, kad būtent čia yra „perskirstomos šalto ir karšto oro masės“. Būtent tai nulemia ne tik rekordiškai aukštą temperatūrą Šiaurėje, tačiau ir Europą siaubiantį speigą.

„Tai yra išprotėjusi žiema, – teigia NASA klimatologas Alekas Petty. – Aš nemanau, kad mes čia perlenkiame taip sakydami“. „Ji niekada nebuvo tokia ekstremali“, – „Reuters’ skelbė Ruth Mottram, Danijos klimatologė.

Šaltinis: technologijos.lt

Skelbiama Lietuvos mokinių geografijos olimpiados II etapo, kuris vyks  2018 m. kovo 7 d., organizavimo tvarka. Olimpiados antrasis (miestų, rajonų) etapas vyks centralizuotai. Užduotis bus siunčiamos tik tiems rajonams/miestams, kuriuose olimpiada vyks ne anksčiau kaip kovo 7 d. Užduotys bus siunčiamos elektroniniu paštu kovo 6 d. iki 12.00 val.

Olimpiadoje dalyvauja 9–12 klasių mokiniai.

Rekomenduojame pradėti 9.00-10.00 val. Užduotims atlikti reikėtų skirti iki 3 val.

2018 m. kovo 7 dieną maždaug 13.00 val. (ne anksčiau) bus išsiųsti užduočių sprendimai.

Ataskaitą apie II etapą Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui reikia pateikti iki 2017  kovo 12 d. Elektronines ataskaitos formas reikėtų atsiųsti el. pašto adresu dina.mackevic@lmnsc.lt

Mokiniai į Trečiąjį (šalies) olimpiados etapą atrenkami pagal Mokslinio geografijos olimpiadų organizavimo komiteto (toliau MOK) nustatytą praeinamąjį balą. Jis nustatomas susumavus visų Lietuvos savivaldybių Antrojo olimpiados turo dalyvių rezultatus. MOK nustačius praeinamąjį balą, sudaromas Trečiojo etapo dalyvių sąrašas, kuris skelbiamas interneto svetainėse http://www.lmnsc.lt; www.geografija.lt.

DĖMESIO: paskelbus praeinamąjį balą, visos savivaldybės, kurių mokiniai pateko į Trečiąjį olimpiados etapą, privalo dviejų dienų bėgyje išsiųsti visų kviečiamų į trečiąjį etapą mokinių darbus į Lietuvos mokinių neformalųjį švietimo centrą, adresu Žirmūnų g. 1 B, Vilnius. Sudaryta komisija peržiūrės mokinių darbus ir tik tada bus paskelbtas galutinis Trečiojo etapo dalyvių sąrašas.

.

Visi olimpiados dalyviai privalo turėti:

1. Spalvotų pieštukų rinkinį.

2. Liniuotę.

Siekiant, kad mokiniai ir mokytojai kuo kryptingiau ruoštųsi Rajonų / miestų geografijos olimpiadai, LGMA taryba ir Olimpiadų organizavimo komitetas skelbia šio renginio užduočių grupes.

.

1. Geografinis testas. Jį sudarys 30 klausimų. Maždaug pusė jų iliustruoti. Siūloma rinktis: atlikti jį internete arba įprastu būdu popieriaus lapuose. Pasirinkus tradicinį būdą, reikia atkreipti dėmesį, jog dauguma iliustracijų spalvotos. Spausdinant ne spalvotai, dalies iliustracijų turinys gali būti šiek tiek sunkiau suprantamas, tačiau esminių trikdžių tai sudaryti neturėtų.

Internete testas bus įjungtas 10.00 ir sistema veiks iki 13.00. Internetiniam testui atlikti bus nustatytas 45 min. trukmės intervalas, tačiau mokiniai šią užduotį paprastai atlieka per 20–30 min. Prašome atkreipti mokinių dėmesį, kad jie neskubėtų, nes iš pirmo žvilgsnio atrodantys lengvi klausimai pakiša koją šimtams mokinių. Visi mokiniai privalo sekti šios užduoties atlikimo laiką.

P.s. patirtis rodo, kad atliekant testą kai kuriuose rajonuose atsiranda trikdžių, kai neužskaitomi rezultatai arba nesimato iliustracijų. Tokiai atvejais siūlome testą pasileisti arba atlikti iš naujo.

www.manogaublys.lt testų modulis.

.

2. Teorinės užduotys. Teorinės užduotys. Jų bus 4. Kiekvieną užduotį sudaro keli klausimai, taip pat šaltiniai (pvz., kartoschemos, statistika ar kt.), kuriais remiantis reikia pateikti trumpą ir aiškų atsakymą. Kai kuriuose klausimuose reikės išsamesnio atsakymo.

Šiai užduočiai skiriama nuo 30 iki 40 min.

.

3. Žemėlapio (geografinio vardyno) užduotis. Ši užduotis skirta geografijos vardyno objektų žinojimui patikrinti. Mokiniams teks įvardyti kontūriniame žemėlapyje pažymėtus objektus.

Šiai užduočiai skiriama iki 20 min.

.

4. Praktinių gebėjimjų užduotis. Šiais metais bus viena tokio pobūdžio užduotis, kurioje bus tikrinami kartografavimo įgūdžiai ir gebėjimai. Šiai užduočiai reikėtų skirti 30–50 min.

.

www.manogaublys.lt testų modulis.

Darbo eiga:

1. Vertikaliajame meniu (kairėje puslapio pusėje viršuje) paspaudžiamas mygtukas „Konkursai“ ir svetainės lange iššoka apatinis užrašas mėlyname fone „Rajonų / miestų olimpiada 2017 m.”

2. Tada spaudžiama ant šio užrašo ir svetainės lange atsiranda užrašas „Dalyvių registracija į 2018 metų rajonų / miestų olimpiadą“. Paspaudus, patenkama į registracijos anketą.

3. Registracijos anketoje į laukelius mokinys įveda savo tikslų vardą, pavardę, klasę, mokyklą. Apatiniame langelyje „Tavo registracijos kodas“ sistema automatiškai pateikia penkiaženklį identifikacijos kodą. Jį patartina užsirašyti (kuo tiksliau), tuo atveju, jeigu norite pamatyti rezultatą bendrojoje rezultatų suvestinėje konkursui pasibaigus. Užpildžius registracijos anketą, spaudžiamas mygtukas „pradėti testą“.

4. Reikia būtinai atsakyti į visus testo klausimus ir tik tada spausti mygtuką „rezultatas“. Lange atsiranda lentelė, kurioje automatiškai pateikiamas surinktų taškų skaičius. Lentelėje matyti, kuriuos klausimus mokinys atsakė teisingai, o kuriuos – neteisingai. Patartina, kad mokinys praneštų stebinčiajam mokytojui, kad „jau atliko testą“ ir priėjęs mokytojas būtinai užsirašytų mokinio rezultatą.

5. Susipažinus su rezultatais, mokinys spaudžia mygtuką „Konkursai“. Tik tada užleidžiama vieta kitam mokiniui. Toliau viskas kartojama nuo pradžių.

Testo atsakymai bus įjungti maždaug 13.30. Sistema pateiks 300 pirmųjų vietų. Jeigu tarp jų nebus kurio nors Jūsų mokinio duomenų, surinkite mokinio kodą laukelyje „paieška pagal registracijos kodą“ ir spauskite mygtuką „surasti“. Sistema akimirksniu pateiks mokinio duomenis. Pakartotinai testas bus įjungtas po kelių dienų ir veiks ilgą laiką. Jį išmėginti galės bet kuris mokinys ir mokytojas.

Pastaba: administratorius pasilieka sau teisę iš sistemos šalinti nekorektiškai įvestas pavardes, vardus, kitus įrašus.

Dėmesio: dėl galimų interneto momentinių sutrikimų, baigus užduotį, sistema gali neužfiksuoti atsakymų, t.y. nepateikti atsakymų lentelės. Atkreipiame dėmesį, kad taip įvyksta ne dėl organizatorių, bet dėl vietos internetinių sistemų, serverių, elektros tiekimo ir kt. sutrikimų.

P.s. patirtis rodo, kad atliekant testą kai kuriuose Lietuvos rajonuose atsiranda trikdžių, kai užbaigus darbą sistema nepateikia atsakymų lentelės su įvertinimu arba, pasileidus testą, nesimato iliustracijų. Tokiai atvejais siūlome testą pasileisti arba atlikti iš naujo.

Tik tuo kritiniu atveju, jeigu testo atlikti internete vis dėlto neįmanoma, siūlome jį atlikti išsispausdinus ant popieriaus.

Primename, kad persprendžiant testą iš naujo, mokiniai paprastai sugaišta iki 10 minučių.

Tel. pasiteiravimui olimpiados metu tel. 8 685 33983 (tik kritiniais atvejais)

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro bei

LGMA olimpiadų organizavimo komiteto informac

Japonijoje oficialiai lietuvių bendruomenė įkurta tik 2005 m. Japonija – viena etniškai gryniausių pasaulio šalių; imigrantų ten labai mažai. Bet visiškai kitokia, tačiau itin moderni kultūra paviliojo jau ne vieną vakarietį, o kur dar verslo galimybės. Būtent dėl verslo ryšių atidarytoje Lietuvos ambasadoje Tokijuje (3-7-18 Moto-Azabu, Minato-ku) ir vyksta dauguma bendruomenės renginių.

Tačiau daugumą lietuviško paveldo, kaip niekur kitur, Japonijoje sukūrė ne patys lietuviai, o lietuviais susižavėję japonai.

Labai netikėtai atrodydavo Tokijuje, šalia pat pasaulio elektronikos sostine vadinamo Akihabaros rajono, įsikūręs Žemaičio muziejus (Zemaitis Museum; adresas 11-5 Kajicho, 2-Chome, Chiyoda-ku, po geležinkeliu), deja, 2012 m. užvėręs duris. Jis atminė ne Žemaitiją, bet lietuvį gitarų gamintoją Antaną Kazimierą Žemaitį, prisistatinėjusį Toniu Žemaičiu. Šio meistro graviruotais bei perlais inkrustuotais instrumentais grojo tokios žvaigždės kaip The Rolling Stones, Erikas Klaptonas, Džordžas Harisonas, Džimis Hendriksas, Bobas Dailanas, Polas Makkartnis, Rodas Stiuartas, Mikas Džageris, Džeimsas Hetfildas ar Ronis Vudas. A. K. Žemaitis gimė 1935 m. Londone (mirė 2002 m.), bet dabar “Zemaitis Guitars” kompanija persikėlusi į Japoniją kur šie instrumentai tebėra populiarūs.

Kitas “pusiau lietuviškas” muziejus tebėra Otaru mieste Hokaido prefektūroje: jis dedikuotas lietuvos dailininkui Stasiui Eidrigevičiui (kartu su vietine dailininke Hiroko Mori). Eidrigevičius dabar gyvena Lenkijoje ir niekad negyveno Japonijoje – tačiau jo darbai dar 1978 m. sužavėjo Varšuvoje besilankiusį japonų režisierių Hasegavą ir šis nutarė su jais supažindinti savo tautiečius. Muziejaus adresas Jubinbango 047-0034.

Miri Hiroko ir Stasio Eidrigevičiaus muziejus Otaru mieste. Google Street View.

Įdomi ir parduotuvė “Mažoji Lietuva” (”Little Lithuania”) Hirošimoje – ją įkūrė ne vietos lietuviai, bet japonų, po poros kelionių itin susidomėjusių Lietuvos lino dirbiniais ir kultūra, šeima.

Taip pat skaitykite kitą Augustino Žemaičio straipsnį apie Japoniją – apie jos kultūrą ir lankytinas vietas

Šaltinis: http://global.truelithuania.com/ Augustinas Žemaitis

Longjyrbienas – miestelis Norvegijai priklausančios Špicbergeno salos centre. Tai – viena toliausiai į šiaurę nutolusių Žemės gyvenviečių. Nedidelis angliakasių miestelis už poliarinio rato nėra kažkuo labai ypatingas, tačiau labai dažnai minimas dėl savo keisto 1950 metais priimto įstatymo – Longjyrbiene yra draudžiama mirti.

Priežastis, kodėl buvo priimta ši nuostata, yra tokia rimta, kad žmonės noriai šio įstatymo laikosi.

Longjyrbienas – 2000 gyventojų miestelis, kuriame draudžiama mirti ©Dagny | commons.wikimedia.org

LGMA dėkoja visoms mokykloms, rajonų bei miestų geografijos mokytojų bendruomenėms, taip pat švietimo skyriams ir centrams, kurie organizavo jau septintąją 6-8 klasių ir trečiąją 9-12 klasių geografijos olimpiadą „Mano Gaublys”. Rezultatų protokolus atsiuntė beveik visi šios olimpiados vykdytojai.

Savivaldybių dalyvavimo olimpiadoje žemėlapis.

Lietuvos neformaliojo švietimo centras, Lietuvos geografijos mokytojų asociacija ir Geografijos olimpiadų mokslinis komitetas skelbia informaciją, susijusią su 2018 metų II turo rajonų / miestų geografijos olimpiados dalyvių rezultatais ir būsimaisiais Respublikinės geografijos olimpiados dalyviais.

2018 metų II turo rajonų / miestų geografijos olimpiadoje dalyvavo 1148 mokiniai, olimpiada vyko 59 Lietuvos savivaldybėse.

Dėkojame visiems, kurie laiku atsiuntė tvarkingus rezultatų duomenis. Taip pat džiaugiamės, kad šiais metais, palyginus su ankstesniais, vėluojančių buvo vos keli rajonai. Visų vertinimo komisijų pirmininkų labai prašome ateityje atsakingai sutikrinti protokolus, įrašomus balus, sumas, mokinių ir mokytojų vardų bei pavardžių tikslumą.

.

Artimiausiom dienom bus paskelbti II turo olimpiados nugalėtojai pagal klases ir pagal atskiras rungtis.

.

20_geriausių_2018_rajonų-miestų_olimpiados_dalyvių

.

XXX Respublikinėje geografijos olimpiadoje dalyvauti kviečiami 88 mokiniai. Į olimpiadą pateko mokiniai iš 30 Lietuvos savivaldyvių.

Dalyvių_sąrašas_XXX_Respublikinė_olimpiada_Kaunas

Praeinamasis balas šiais metais yra 70,0 taškų. Visi mokiniai, surinkę 70,0 ir daugiau taškų, kviečiami į Respublikinę olimpiadą, kuri gegužės 3–5 d. vyks Kaune.

Sveikiname visus mokinius, kurie peržengė šią ribą, o visus kitus drąsiname stiebtis ir siekti aukštesnių rezultatų. Dėkojame visiems mokinius ruošusiems geografijos mokytojams ir II turo olimpiados organizatoriams bei vertintojams.

Geografijos olimpiadų mokslinio komiteto nutarimu, etikos sumetimais, nurodomas tik bendras taškų skaičius, o išsamesni duomenys pateikiami tik pirmajam 20-ukui.

DĖMESIO: visos savivaldybės, kurių mokiniai pateko į Trečiąjį olimpiados etapą, privalo dviejų dienų bėgyje išsiųsti visų kviečiamų į trečiąjį etapą mokinių darbus adresu:

Dinai Voroninai,

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras,

Žirmūnų g. 1 B, Vilnius 09101

Sudaryta komisija peržiūrės mokinių darbus ir tik tada bus paskelbtas galutinis Trečiojo etapo dalyvių sąrašas.

.

Būsime dėkingi už konstruktyvias pastabas ir siūlymus.

Lietuvos neformaliojo švietimo centro ir

Geografijos olimpiadų mokslinio komiteto informacija

Balandžio 6 d. 10 val. organizuojama Klaipėdos miesto (krašto) 8 klasių mokinių prof. Stasio Vaitekūno geografijos olimpiada. Iš kiekvienos pagrindinės mokyklos, progimnazijos, ar gimnazijos gali dalyvauti po 1-2 aštuntų klasių mokinius. Šių metų olimpiada vyks Klaipėdos Simono Dacho progimnazijoje, Kuršių a. 2.

Olimpiadoje kviečiami dalyvauti Klaipėdos m., Neringos m., Palangos m., Klaipėdos raj., Šilutės raj., Skuodo raj., Plungės raj., Tauragės raj., Kretingos raj. savivaldybių pagrindinių ir vidurinių mokyklų aštuntų klasių mokiniai.

Olimpiados užduotys susideda iš trijų dalių: teorinės-praktinės, internetinio testo bei video užduoties atlikimo. Užduotys sudaromos, atsižvelgiant į keliamus olimpiados tikslus bei Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas Bendrąsias programas.

Detalią informaciją apie olimpiadą galite rasti Prof. S. Vaitekūno geografijos olimpiados nuostatai.

Visų norinčių dalyvauti prašome Olimpiados registracija iki kovo 30 d.

Organizacinio olimpiados komiteto informacija

Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazijos moksleiviai baigė visus 2017 metus trukusį kelionių maratoną „Lietuva – piliakalnių šalis“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui paminėti. Šie metai buvo paskelbti lietuvių kalbos, piliakalnių ir sporto metais, tad mums, tautinių mažumų gimnazijos mokiniams, trokštantiems geriau pažinti savo gimtinę, mėgstantiems sportuoti bei keliauti, šis projektas buvo labai įdomus ir smagus.

Pirmosios išvykos metu kopėm į Vilniaus Kalnų parko teritorijoje esančius piliakalnius: Kreivąjį, Stalo bei Bekešo Kalnus. Nacionaliniame lankytojų centre pamokos metu „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“ susipažinome su nacionaliniais ir regioniniais parkais, atradome 10 stebuklingų spintų, kuriose „gyvena“ daug gamtos paslapčių ir išminties, studijavom savo būsimų kelionių maršrutus, rinkom medžiagą apie Neries regioniniame parke esančius piliakalnius.

Balandžio 24 d. vykom į bemaž miškingiausią Lietuvos vietą – Neries regioninį parką.

Pirmoji stotelė – Lankytojų centras Dūkštų kaime. Integruotos edukacinės lietuvių kalbos ir gamtos pamokos metu susipažinome su gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis, stebėjome sklandančio virš upės erelio pasaulį, išgirdome neįtikėtiną gencioninio melsvio drugelio istoriją bei pasakojimą apie labai sraunias, nuolat patvinstančias upes. Dūkštos upėje vyksta ekstremalaus irklavimo varžybos, o Saidės upelio sraunius vandenis ties santaka su Nerimi kiekvieną pavasarį išbando kalnų slalomo mėgėjai.

Savo ištvermę ugdėme Karmazinų piliakalnio apylinkėse. Čia, stačiais laiptais užlipus į Velniakampio regyklą, nejučia mintimis iškyla Antano Baranausko eilės iš poemos “Anykščių šilelis”: Ar miške aš stoviu, ar danguj, ar rojuj?! Tikėdamiesi pamatyti retą, saugomą juodąjį gandrą, varlę raudonpilvę kūmutę, tritonus, pasivaikščiojome didžiausiu Lietuvos ąžuolyno mediniu, net 2 km ilgio, taku. Neišdildomą įspūdį paliko Bradeliškių piliakalnis, esantis Dūkštos upės kairiajame krante. Tai baltų kultūros palikimas iš V–VI amžiaus, Kernavės ir Vilniaus gynybinės sistemos dalis. Savo kelionę baigėme Verkšionių kaimo regykloje. Pasigrožėję Neries upės didžiausia kilpa, pavadinta Velniakampio kilpa, pasižadėjom – sugrįšim!

Paaugę, sustiprėję, tapę šeštokais ir pradėję mokytis geografijos, orientavimosi aplinkoje žinias tobulinome keliaudami dviračiais po savo miesto apylinkes – Grigiškių Salų ir Neravų piliakalnius.

Nuvykome ir į valstybinį Kernavės rezervatą, kuris 2004 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Edukacinio užsiėmimo „Archeologija – nuo tyrimo iki eksperimento“ metu keliavom į įspūdingą Kernavės istorinę praeitį, susipažinom su paslapčių kupinu archeologų darbu, bandėm „prakalbinti“ radinį ir savo rankomis paliesti tai, ką paliko mūsų protėviai prieš šimtus ir tūkstančius metų. Savo ištvermę, drąsą bei vikrumą ugdėm kopdami į penkis Kernavės piliakalnius – Aukuro kalną, ant kurio stovėjo kunigaikščio pilis, Mindaugo sosto, Lizdeikos kalną, Įgulos kalną bei Kriveikiškio piliakalnį, grožėjomės nuostabia Neries atkarpos ir pajautos slėnio panorama.

Džiaugėmės įvykdę balandžio mėnesio kelionės metu į Karmazinų piliakalnį duotą pažadą – dar kartą atvykti į Neries regioninio parko Verkšionių kaimo regyklą, pasigrožėti didžiausia Neries upės kilpa ir jau rudenine Lietuvos gamta. O ji – nuostabi!

Pavilnių regioniniame parke integruotą lietuvių kalbos, geografijos ir kūno kultūros pamoką pradėjom dešiniajame Vilnios krante, ant Pučkorių atodangos. Tai aukščiausia Lietuvoje ledynmečio suformuota atodanga, kurios aukštis 65 m, plotis – 260 m, su atsiveriančiais maždaug 20 tūkst. metų senumo sluoksniais. Prie įrengto senovinio Saulės laikrodžio pakartojom savo geografines žinias, kaip orientuotis vietovėje pagal gamtos ženklus. Po ilgos bei ištvermės reikalaujančios kūno kultūros dalies (įveiktas 5 km atstumas), pamoką baigėme Pučkorių piliakalnio viršuje.

Lapkričio 7 d. integruota matematikos, geografijos bei kūno kultūros popiete baigėme kelionių maratoną, skirtą atkurtos Lietuvos šimtmečiui paminėti, Stirnių kaime, 6 km į šiaurės vakarus nuo Grigiškių, šalia Valų, Neries kairiajame krante.

Matematines bei geografines užduotis teko atlikti dar klasėje, žemėlapyje pasiaiškinti maršrutą bei susiskaičiuoti būsimos kelionės atstumą. Labai norėjosi Lietuvoje susipažinti su Skandinavijai būdingu kraštovaizdžiu – didžiuliais apsamanojusiais rieduliais vandenyje, stačiais upės slėnio šlaitais, milžinais medžiais, tad pasirinkome Saidės ir Neries upės santaką. Įdomi ir šalia esančio Stirnių piliakalnio istorija.  Piliakalnį tik 1995 m atsitiktinai pastebėjo žinomas gamtininkas prof. R. Kazlauskas.

Įveikę labai statų, 24 m aukščio piliakalnio šlaitą, ragavom žolių arbatos, grožėjomės nuostabiais mūsų gamtos vaizdais.

Visus metus dalyvavę kelionių maratone „Lietuva – piliakalnių šalis“, gruodžio 8 d. buvom pakviesti į baigiamąją šventę, kuri vyko Pavilnių regioniniame parke, jaunųjų gamtininkų centre. Maratono partneriai – Lietuvos keliautojų sąjunga, Pavilnių-Verkių regioninis parkas, VšĮ „Kertam kampą“, Všį „Gamtos takais“ savo įsteigtais prizais apdovanojo geriausius konkurso darbų autorius iš Klaipėdos, Šiaulių, Kauno, Panevėžio bei Vilniaus apskričių. Džiaugiamės ne tik mūsų komandos įvertinimu, prizu, bet ir galimybe susipažinti su Lietuvos fauna, egzotiniais dykumų ir atogrąžų gyvūnais, sukulentiniais augalais kaktusais, akvariumų ir akvaterariumų gyventojais, varliagyviais, ropliais, vorais, retų rūšių paukščiais.

Keliaukime, pažinkime, atraskime LIETUVĄ!

Mūsų konkursinį darbą galima peržiūrėti

.

Grigiškių gimnazijos geografijos ir kūno kultūros mokytoja

Gražina Pleskevičiūtė

Visi žino istoriją, kaip Vytauto Didžiojo kariaunos buvo pasiekusios Juodąją Jūrą ir LDK tapo didžiausia šalimi Europoje. Tačiau ar žinote, kad XVII a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė turėjo valdų ir daug toliau: Gambijoje ir Tobage?

Tiesa, netiesiogiai. 1561-1795 m. Lietuvai buvo pavaldi (kaip vasalas) Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė dabartinėje Latvijoje. Turtingi jos valdovai – Pabaltijo vokiečiai Ketleriai – garsėjo savo laivynu, laikytu Ventspilyje ir Liepojoje, pasak kai kurių šaltinių, dydžiu prilygusiu trečdaliui legendinės ispaniškosios armados. Savo laivų dėka Kuršas ir Žiemgala, turėję vos 200 tūkstančių gyventojų, sugebėjo tapti mažiausia Europos šalimi, dalyvavusioje didžiojoje kitų žemynų kolonizacijoje.

Žymiausia Kuršo ir Žiemgalos valda Gambijoje – Šv. Andriaus sala Gambijos upės žemupyje. Šią salą Kuršas kolonizavo 1651 m., tačiau deja po nepilno dešimtmečio Lietuvą užpuolė rusai. Tai buvo itin liūdnas laikas, nusiaubta ir sostinė Vilnius, o Kuršas buvo priverstas atsisakyti pasaulio dalybų planų – koloniją Gambijoje ilgainiui perėmė anglai. Labiausiai dėl šių vėlesnių kolonistų veiklos sala dabar įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jie saloje, pervadintoje Džeimso vardu, perskirstinėjo vergus. Šie būdavo nusipirkti iš juodaodžių vadukų aukštupyje, o po “viešnagės” saloje eksportuojami į Karibus ir Ameriką.

Šv. Andriaus, Džeimso, Kunta Kintės sala – buvusi Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valda Gambijos upėje, Afrikoje. ©Augustinas Žemaitis.

Na o labiausiai mažytį žemės lopinėlį Gambijos upėje išgarsino JAV rašytojas Aleksas Heilis (Alex Haley) 1976 m. parašęs knygą “Šaknys” (”Roots”). Šiame veikale jis teigia atradęs savo kilmę iš vergo Kunta Kintės, tariamai eksportuoto per Džeimso salą. Nors romano faktų realumas – labai abejotinas (dalis jo veikiausiai buvo nuplagijuota, kita – sukurta) anais JAV juodaodžių nacionalinio romantizmo laikais jis padarė didžiulę įtaką. Pripažindama ją bei viliodama turistus iš JAV Gambijos valdžia ir visą salą 2011 m. pervadino Kunta Kintės vardu. Saloje išlikę įtvirtinimų liekanų, tačiau veikiausiai iš vėlesnių nei Kuršo kolonizacija laikų.

Pakrantėje prie salos yra kaimas Džufurė (Juffureh) su vergovės muziejumi, kurio gidai pasakoja ne visai tikrąją vergovės istoriją, o “Roots” sutirštintą jos variantą. Kas gi buvo salos pirmieji kolonistai gidai ir oficialūs Gambijos šaltiniai sako įvairiai. Minimi latviai, vokiečiai, kitur – lenkai ar lietuviai. Visi šie pasakymai savaip teisingi atsižvelgiant į ypatingą Kuršo ir Žiemgalos padėtį: vokiečių kunigaikščių valdoma latvių gyvenama žemė, vasalystės santykiais pavaldi Lietuvai, kuri, savo ruožtu, buvo unijoje su Lenkija. Suverenios nepriklausomos valstybės principas XVII a. tiesiog dar nebuvo gimęs.

Pats Džufurės kaimas, beje, irgi buvo Kuršo valda. Taip pat ir dar viena nūnai žymi vieta – sala upės žiotyse, kurioje yra Gambijos sostinė Bandžulis.

Nuo 2007 m. Lietuvos spaudoje buvo aprašomas ir Gambijoje veikiantis lietuviams priklausantis restoranas. Toks restoranas, pavadintas “Labas”, išties yra (2012 m.). Jis įsikūręs Bakau miestelyje, nuorodos į jį yra iš Atlantic Boulevard pagrindinės gatvės.

Šaltinis: http://global.truelithuania.com/  Augustinas Žemaitis

Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje įvyko geografijos mokytojų metodinė – praktinė konferencija „ŠIANDIENINĖ GEOGRAFIJOS PAMOKA. KOKIA JI?“

Laikmetis reikalauja pokyčių įvairiose gyvenimo srityse. Ypač tai aktualu švietimo sistemoje, nes mokykla – ta erdvė, kuri ruošia jauną žmogų šiam labai greitai besikeičiančiam pasauliui. Vasario 21 d. „Romuvos“ gimnazijoje vyko Šiaulių apskrities geografijos mokytojų metodinė – praktinė konferencija. Dalyviai iš Šiaulių miesto, Šiaulių rajono (Naisių, Kuršėnų, Šilėnų, Ginkūnų), Radviliškio, Radviliškio rajono (Šiaulėnų, Alksniupių), Kelmės rajono (Šaukėnų), Akmenės rajono (Papilės, Akmenės), susirinko atsakyti į probleminį klausimą – kokia ta šiandieninė geografijos pamoka?

Konferenciją pradėjo GIS (geografinių informacinių technologijų) specialistas, geomentorius Valdas Krikščiūnas, kuris pasidalino darbo su GIS patirtimi, skatino mokytojus nebijoti išbandyti naujausių technologijų, aktyviau įsitraukti į skaitmeninių žemėlapių kūrimą. Geomentorius Valdas vyksta į pamokas mokyklose, praktiškai supažindina mokinius su GIS galimybėmis.

Temą apie novatoriškas pamokas, naudojant arcGis kompiuterinę programą, pratęsė Šiaulių Saulėtekio gimnazijos mokytoja Asta Titenienė, kuri kartu su mokiniu Pauliumi Balčiūnu pristatė jau sukurtus virtualius žemėlapius. Gerąja patirtimi taikant GIS integruotuose projektuose dalinosi V.Kudirkos progimnazijos mokytoja Indrė Staliorevičienė. Mokytoja taip pat supažindino su interaktyvių žemėlapių kūrimo įrankio NatGeo Mapmaker Interactive panaudojimo galimybes geografijos pamokose.

Loreta Kundrotienė, Lieporių gimnazijos, S.Sondeckio menų gimnazijos geografijos mokytoja, parengė ir pristatė „Smart Notebook 11“ programa sukurtas mokymo(si) priemones. Interaktyvių lentų panaudojimas geografijos pamokose vis dar yra iššūkis mokytojams. Sukurta metodine medžiaga „Geografijos testai I ir II klasėms“ dalinosi Šiaulių universiteto gimnazijos mokytoja Diana Čepauskienė.

Aistė Kavanauskaitė-Lukšė, Šiaulių Dainų progimnazijos mokytoja, skaitė pranešimą „Geografijos mokomės praktiškai“. Pristatė mokinių kūrybinius darbus (gaublio, ugnikalnio maketus), pasakojo apie edukacines išvykas, patyriminio geografijos mokymosi svarbą žemesnėse klasėse.

Pranešimą „Mąstymo raiška argumentuojant“ parengė Juventos progimnazijos mokytoja Laima Zonienė. Mokytoja dalinosi patirtimi, kaip mokyti vaikus kritinio mąstymo bei ugdyti mokėjimo mokytis kompetencijas.

Joana Mekšriūnienė, „Romuvos“ gimnazijos mokytoja, skaitė pranešimą „Integruotas geografijos ir vokiečių kalbos mokymas taikant integruotą dalyko ir užsienio kalbos dėstymo metodą (IDUKM)“. Apie dalykų integraciją geografijos pamokose kalbėjo ir „Romuvos“ progimnazijos mokytoja Jūratė Paulauskienė. Mokytoja pristatė integruotą geografijos, lietuvių kalbos, matematikos pamoką „Kelionė po Lietuvos piliakalnius“.

Konferenciją baigė Juliaus Janonio geografijos mokytoja Gitana Kazimieraitienė, kuri konferencijos dalyviams pravedė aktyvią pamoką – protmūšį „MES – Lietuva”.

Apibendrinant konferencijoje pateiktą medžiagą tiktų fiziko Alberto Einšteino pasakyti žodžiai: „Mokslas nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais“. Taip ir šiandieninė geografijos pamoka kaskart vis kitokia, apimanti vis daugiau mokomųjų dalykų, verčianti mokytoją nesustoti vietoje, augti kartu su savo mokiniais.

Šiaulių miesto geografijos mokytojų metodinio ratelio pirmininkė Joana Mekšriūnienė

Kviečiame dalyvauti dviejų sesijų seminare „Finansinis ir mokesčių raštingumas: ką turėtų žinoti pedagogai“, kuris vyks 2018 m. balandžio 16–17 d. ir birželio 11 d. Ugdymo plėtotės centre ir „Swedbank“ Finansų laboratorijoje.

Šis seminaras vykdomas pagal akredituotą pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programą „Finansinis ir mokesčių raštingumas: ką turėtų žinoti pedagogai“.

Į renginį kviečiame dalyvauti įvairių dalykų, pradinio ugdymo, profesijos ir neformaliojo švietimo mokytojus, ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogus, pagalbos mokiniui specialistus, bibliotekininkus.

2018 m. balandžio 16–17 d. – I seminaro sesijoje pagilinsime žinias ir kartu su bankų, VMI ir SODROS atstovais aptarsime:

·         taupymo ir investavimo galimybes bei riziką,

·         skolinimosi privalumus ir trūkumus,

·         finansų sistemą ir draudimą,

·         mokesčius ir šešėlinę ekonomiką,

·         pajamų deklaravimą ir moksleivių pajamų apmokestinimo sistemą,

·         socialinio draudimo rūšis ir kaip jis veikia.

2018 m. birželio 11 d. – II sesijoje finansinio ir mokesčių raštingumo kompetenciją tobulinsime 2018 m. kovo 15 d. Vilniuje duris atvėrusioje moksleivių finansiniam švietimui skirtoje išmanioje erdvėje – Finansų laboratorijoje. Pirmoje tokio pobūdžio edukacinėje erdvėje Lietuvoje.

Renginys yra mokamas.

Plačiau apie seminaro programą ir registracija į renginį – informacinėje sistemoje „Ugdymo sodas“.

UAB Hnit-Baltic su gismokykla.lt  projektu kviečia mokytojus susitikti jau antrus metus rengiamoje parodoje švietimo bendruomenei „Sužinokime. Tobulėkime. Veikime“! Kviečiame registruotis į seminarą apie geografinių informacinių sistemų (GIS) technologijas mokyklose. Renginiai vyks balandžio 4-5 d.

SEMINARAS: „GEOINFORMACIJOS (GIS) TECHNOLOGIJOS PAMOKAI IR POPAMOKINĖMS VEIKLOMS”. Dvi datos susitikti:

• 2018 m. balandžio 4 d. 11.00–11.45 val.
• 2018 m. balandžio 5 d. 10.00–10.45 val.

APIE KĄ SEMINARAS? Esame įsitikinę, jog mokyklose GIS technologijų taikymas skatina pažinimą, kūrybiškumą, grupinius užsiėmimus! Dalyko turinio atskleidimas per žemėlapį – neabejotina sėkmė į šiuolaikišką ir įdomią pamoką. Be to, mokiniai patys mokomi kurti žemėlapius, kas skatina juos kūrybiškai ir atsakingai žiūrėti į savo pirmuosius projektus mokyklose. Daugiau.

Renginio programa

Renginys vyks Alytaus šv. Benedikto gimnazijoje balandžio 4-5 dienomis.